P.Vileišio gatvė prie Neries galėtų būti tyli ir rami. Juk lygiagrečiai nutiestos T.Kosciuškos ir Antakalnio gatvės, kuriomis ir turėtų judėti pagrindiniai automobilių srautai. Tačiau Antakalnio gyventojai tvirtina visai ką kita – būtent paneriu važiuoja daugybė mašinų, o jų vairuotojai net dėmesio nekreipia į greitį ribojančius ženklus.
Be automobilio nesaugu
Todėl čia nesaugu nei pėstiesiems, nei dviratininkams, norintiems paprasčiausiai pasivaikščioti ar pasivažinėti gana vaizdingomis miesto vietomis.
Jie ir susirinko į neįprastą protesto akciją – būriu patraukė pasivaikščioti P.Vileišio gatve nuo Sluškų rūmų Antakalnio link.
Kaip 15min.lt pasakojo Antakalnio bendruomenės atstovas Eugenijus Valiukas, ši gatvė tapo tikra tranzitine gatve skubantiems ir per Antakalnį norintiems kuo greičiau pravažiuoti vairuotojams. Tačiau dėl to vietos gyventojai jaučiasi nesaugūs ir bijo tiek patys čia vaikščioti, tiek išleisti savo vaikus. Juk nežinia, ar neatlėks automobilis, kurio vairuotojas greičiausia nebus pastebėjęs greitį ribojančio ženklo.
E.Valiukas prisiminė atvejį, kai net policijos pareigūnai vienam dviratininkui teigė nematę greitį ribojančio ženklo. Tad esą ko norėti iš paprastų vairuotojų.
Kelią reikia užtverti
Tereikia, kad ta gatvė būtų naudojama pagal paskirtį – būtų D kategorijos gatvė, kurioje nebūtų tranzito. O tam reikia ją kažkurioje vietoje perkirsti. Iš tikrųjų toje gatvėje užtektų trijų kuoliukų, kad viskas išsispręstų, – kalbėjo E.Kriščiūnas.
Dviratininkas, Lietuvos dviratininkų bendrijos Vilniaus skyriaus pirmininkas Eduardas Kriščiūnas tvirtina, kad išeitis yra ir ji gana paprasta: tereikia užtvaros, kuri neleistų vairuotojams rinktis šios gatvės prie Neries kaip alternatyvos Antakalnio gatvei.
„Tereikia, kad ta gatvė būtų naudojama pagal paskirtį – būtų D kategorijos gatvė, kurioje nebūtų tranzito. O tam reikia ją kažkurioje vietoje perkirsti. Iš tikrųjų toje gatvėje užtektų trijų kuoliukų, kad viskas išsispręstų. Bet problema yra ta, kad didžiausia bėda yra Olandų žiedas, tad vairuotojai čia važiuoja norėdami apvažiuoti tą kamštį, nors tas kamštis ir juokingas, kokių 3 minučių, bet kai kam atrodo – kam laukti 3 minutes, jeigu galima pravažiuoti nelaukus“, – kalbėjo E.Kriščiūnas.
Vilniaus savivaldybėje jau 15 metų sklando projektas, pagal kurį automobiliams P.Vileišio gatvėje iš viso neliktų vietos. Teritorija prie Neries nuo Antakalnio galo iki Vingio parko turėtų tapti sveikatingumo trasa. Joje vietos būtų pėstiesiems, dviratininkams, žiemą – slidininkams. E.Kriščiūno teigimu, kitoje upės pusėje palei Žirmūnų gatvę vietos yra daugiau, tačiau vargu ar kas nors ilsėsis eidamas šalia itin transporto apkrautos pagrindinės Žirmūnų eismo arterijos.
Olandų žiedą rekonstruos
„Darbo grupė šiuos siūlymus yra pateikusi, tik, panašu, nėra arba politinės valios, arba pinigų, – kalbėjo E.Kriščiūnas. – Bet projektiniai pasiūlymai jau yra pateikti, vicemero Jono Pinskaus suderinti, tik problema, kad toliau projektas nejuda.“
Pinigų šiam projektui gali būti bandoma gauti iš Europos Sąjungos fondų. Bet vis dėlto E.Kriščiūnas visų pirma pabrėžia eismo Olandų žiedu problemą. Jo teigimu, politikai bijo prisiimti atsakomybę už tai, kad eismo kamščiai mieste yra neišvengiami. „Reikia su tuo susitaikyti. Per 15 metų Vilnius yra sukišęs 6 mlrd. Lt į automobilių eismo gerinimą ir rezultatą mes matome – kamščių problema neišsisprendė, bet padidėjo užterštumas“, – sakė E.Kriščiūnas.
Uždaryti kol kas nežada
Savivaldybė yra užsakiusi ir „Vilniaus planas“ projektuoja tarp Baltojo ir Šilo tiltų aktyvaus poilsio trasą. Įvykdžius šį projektą P.Vileišio gatvė taptų kitokia, – teigė T.Kamaitis.
Kaip 15min.lt sakė Vilniaus savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Tomas Kamaitis, P.Vileišio gatvė yra D kategorijos pagal Statybos techninį reglamentą, bet Bendrojo plano sprendiniais nustatyta gatvės kategorija nereiškia, kad ši gatvė turi pakeisti parametrus, tapti akligatviu ar pan.
„Neprivaloma įgyvendinti visus Bendrajame plane numatytus infrastruktūros pakeitimus. Bendrasis planas tik nustato ilgalaikę plėtrą, tarkime, vystymo kryptis, funkcines zonas ir t.t. Tad šią gatvę uždaryti be techninio projekto, nesuplanavus poilsio zonos, dviračių takų koridorių, pėsčiųjų takų negalime. Savivaldybė yra užsakiusi ir „Vilniaus planas“ projektuoja tarp Baltojo ir Šilo tiltų aktyvaus poilsio trasą. Įvykdžius šį projektą P.Vileišio gatvė taptų kitokia“, – teigė T.Kamaitis.
Kada projektas galėtų būti įgyvendintas, T.Kamaitis teigė negalįs spėlioti – viskas priklausys nuo finansavimo, galbūt lėšų bus gauta iš ES fondų.
„Esama padėtis yra tokia, kad tai gyvenamoji zona, ribojama kelio ženklais – greitis ribojamas iki 20 km/val. Yra įspėjamieji ženklai, yra dirbtiniai greičio mažinimo kalneliai“, – sakė Vilniaus savivaldybės atstovas, tvirtindamas, kad buvo kreiptasi į Kelių policijos valdybą prašant sustiprinti eismo kontrolę šioje gatvėje.
