Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Elenytė meile atsidėkoja už padovanotą gyvenimą

Elenytė
Šeimininkės nuotr. / Elenytė naujuose namuose visiškai atkuto ir per pusantro mėnesio priaugo antra tiek svorio.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Tokiems keturkojams, kaip Elenytė, patekusiems į Vilniaus gyvūnų karantinavimo įstaigą, jos durys paprastai nebeatsiveria. Pamesta gatvėje, sumušta, žiauriai sužalota, siaubingai suvargusi, sulysusi kaip skeletas, žiūrinti pro vos pramerktas akeles ir susigūžusi iš baimės ant narvo, kuriame buvo uždaryta, laktelės. Atrodė, kad dar po kelių dienų ji papildys kraupią „Grindos“, kasmet į utilizavimo įmonę išvežančios tonas pasmerktų gyvūnėlių kūnų, statistiką.

Tačiau stebuklas įvyko – Elenytę pastebėjo ir nusprendė išgelbėti – iš „Grindos“ paimti – gailestingi žmonės. Dabar katytė jau pusantro mėnesio gyvena vilnietės Julijos šeimoje.

Kadangi ji dar jauna katytė, daugiausiai 3–4 metų, tai savo naująją šeimininkę meilumu ir švelnumu galės džiuginti gal net keliolika metų. Visas gyvenimas jai dar prieš akis. Tas gyvenimas, kurio tik per atsitiktinumą nenutraukė mirtina injekcija. Daugelis jos likimo draugių iš gretimų grotuotų kamerų, net ir sveikesnių ar „perspektyvesnių“ dėl savo veislės, jau seniai į mus žvelgia tik iš nuotraukų.

To pusantro mėnesio jaukiuose naujuose namuose pakako, kad gyvenimo išvarginta ir piktų žmonių nuskriausta katytė virstų tikra gražuole. Įrodymas, kad meilė ir tinkama priežiūra beveik kiekvieną „Grindos“ narve uždarytą ligotą pasmerktąjį gali paversti ištikimu ir draugišku keturkoju. Tikru šeimos nariu.

„Apie šią „Grindoje“ esančią katytę sužinojome iš naujienų portalo 15min.lt ir svetainės gyvunugloba.lt. Pasitarėme su vyru ir nusprendėme, kad gyvenimas nesąžiningai pasielgė su šiuo padarėliu. Sausio 29-ąją ją pasiėmėme“, – pasakoja Julija.

Elenytės vardą jau „Grindoje“ gavusi katytė į karantinavimo įstaigą pateko iš Popieriaus gatvės – ten klaidžiojančią suvargėlę sučiupo šungaudžiai. Kokia buvo jos ligtolinė gyvenimo istorija, ar ji kada nors turėjo šeimininkus ir kas su jais nutiko, dabar jau nepasakys niekas.

LGGD nuotr./Elenytė
LGGD nuotr./Elenytė „Grindos“ narve. Ten ji laikyta viena „neperspektyviausių„ kalinių.

Pasak Julijos, katytė į „Grindą“ pateko sumušta, išdaužtais priekiniais dantimis, tačiau nepraradusi optimizmo. „Tik optimizmas ją ir išgelbėjo. Kai katytę pasiėmėme, jos svoris nesiekė net kilogramo. Pagal pro odą persišviečiantį skeletą buvo galima studijuoti anatomiją. Kelis kartus vykome pas veterinarą, nes katytė čiaudėjo, jai buvo akių konjuktyvitas, galimai nuo patirtų sužalojimų, arba šiaip infekciją buvo pasigavusi. Na, ir skrandukas nelabai kaip veikė“, – prisiminė Elenytės šeimininkė.

Julija prisiminė, kaip katytė pati iš visų jėgų veržėsi į žmonių rankas: „Kai užėjau į „Grindos“ patalpas jos pasiimti, ji su užriesta uodegyte puolė prie grotų, atskiriančių ją nuo gyvenimo, gal nujautė, kad būtent jos atėjo šis žmogus. Iškart įsitaisė ant rankų ir automobilyje, kol buvo tvarkomi dovanojimo dokumentai, patikliai užmigo. Važiuojant iš „Grindos“ letenyte apkabino mano pirštus ir nepaleido iki pat savo naujųjų namų.“

Nepaisant viso gyvenime patirto blogio, pasitikėjimo žmonėmis katytė neprarado. Pasak šeimininkės, meilumas jos neišpasakytas. Ji labai švelni, smalsi, draugiška, tikras murksinčio dėkingumo įsikūnijimas. Vis dėlto patirtas smurtas paliko pėdsakus – katytė nemėgsta staigių judesių ir triukšmo.

„Labiausiai jai patinka miegoti ant žmogaus rankų. Valgo labai noriai, tvarkingai naudojasi dėžute su kraiku pagal paskirtį. Ramiai leido nagus nukirpti. Labai džiaugiasi buvimu kartu. Ir su malonumu miega ant šilto megztinuko. Jau šiek tiek atsivalgė, pasiekė 2 kilogramus svorio“, – pasakoja Julija.

Vos išlaisvinta iš narvo Elenytė iškart įsitaisė ant naujosios šeimininkės rankų ir automobilyje, kol buvo tvarkomi dovanojimo dokumentai, patikliai užmigo. Važiuojant iš „Grindos“ letenyte apkabino Julijos pirštus ir nepaleido iki pat savo naujųjų namų.Julijos namuose Elenytė – ne vienintelis augintinis. Čia gyvena dar viena katė ir du šunys. „Vienas šuo yra ryzenšnaucerio mišrūnas, kitas šunelis – vokiečių aviganių mišrūnė. Abu metų amžiaus. Katei – 8 metai. Kadangi gyvename ne bute, tiek gyvūnų nesukelia problemų“, – sako Julija.

Iš pradžių iš „Grindos“ paimtą Elenytę dėl sveikatos būklės teko laikyti vietinio karantino sąlygomis – atskirai nuo kitų šeimos augintinių. „Vėliau, bandant ją supažindinti su kitais, supratome, kad šunys tikrai nėra jos mėgstamiausi gyvūnai, – sakė Elenytės šeimininkė. – Tačiau mūsų katytė senbuvė pakankamai ramiai sureagavo į naujokės atsiradimą.“

„Ir dar vienas momentas, kurį norėčiau paminėti, – priduria Julija. – Kai ją pasiėmėme, atrodė, kad ji nežino, jog katės moka žaisti su virvute, drugeliu ar kamuoliuku. Dabar situacija pasikeitė: gaudo žaislinį peliuką labai greitai ir sėkmingai. Ji tapo šokliu, gyvu, bendravimą mėgstančiu ir patikliu padarėliu. Kai jai ką sakome, kraipo galvutę, bandydama suprasti, apie ką kalba eina.“

Kai Elenytė su naująja savo šeimininke pirmą kartą po „Grindos“ apsilankė pas veterinarą pirminei apžiūrai, šis, išklausęs katytės istorijos, tarstelėjo, kad Elenytė „išlošė loterijoje“. Taip, Elenytė viena iš laimingųjų. Tik tų laimingų loterijos bilietų taip maža. Nes kol kas maža žmonių, kurie tuos bilietus dalija.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką