Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Virusologinių tyrimų skyriaus vedėja dr. Ingrida Jacevičienė teigia, kad nusilpusi gyvūno imuninė sistema yra vienas iš veiksnių, sąlygojančių gyvūnų infekcijas. Todėl, atšalus orams, dažnas gyvūnų augintojas susirūpina augintinio būkle, jo imunitetu, domisi, ar jis nenusilpo.
Gyvūnų imuninė sistema dažniausiai nusilpsta veikiant aplinkos veiksniams, kurie neigiamai veikia gyvūno imuninę sistemą. Netinkamos gyvūnų laikymo patalpos, šaltas ir drėgnas oras, deguonies trūkumas uždarose patalpose, vitaminų trūkumas šeriant nepakankamai subalansuotais pašarais, stresas, triukšmas.
Šunys, kurie auginami retai vėdinamose ir šiltose patalpose, vedami pasivaikščioti gali persišaldyti, nes šaltu žiemos periodu jiems bėgiojant suintensyvėja kvėpavimas, todėl „praryjama“ daug šalto oro.
Katės šaltuoju metų laikotarpiu dažniausiai laiką praleidžia šiltose patalpose, tačiau nepaisant to, jų imuninės sistemos atsparumas taip pat gali susilpnėti, nes joms grėsmę sukelia skersvėjai, ir jos gali persišaldyti.
Padeda grynas oras
Kad imunitetas nusilpęs rodo dažni peršalimai, besikartojančios ir užsitęsusios infekcinės ligos, pablogėjusi odos ir kailio išvaizda, pakitęs įprastas gyvūno elgesys – depresija.
Gyvūnų imuninę sistemą būtina stiprinti ne tik baigiantis žiemai ar pavasario pradžioje, bet ir ištisus metus. Gyvūnus reikia dažniau vesti pasivaikščioti gryname ore, gerai vėdinti patalpas, keisti gyvūnų mitybą, kad organizmas gautų visų reikalingų medžiagų, šerti kokybiškai subalansuotais ir vitaminais praturtintais pašarais.
Šunys, kurie auginami retai vėdinamose ir šiltose patalpose, vedami pasivaikščioti gali persišaldyti.
Žinoma, gyvūno imunitetui turi įtakos ir paveldėta sveikatos būklė, ir tai, kokie išoriniai faktoriai galėjo paveikti vystymąsi. Šie apsaugos mechanizmai vadinami įgimtu imunitetu. Jeigu gyvūno organizmo imuninės sistemos veikla nepakitusi, patogeninės bakterijos gali kurį laiką gyventi organizme, nesukeldamos infekcijos.
Gelbsti skiepai
Pasak dr. I.Jacevičienės, kad gyvūnų organizmo imuninė apsauga būtų gera, turi darniai ir sklandžiai veikti visos jo organų sistemos. Tuomet mikroorganizmai bus nepajėgūs sukelti ligos, nes yra nukenksminami ir pašalinami iš organizmo. Tačiau, jeigu organizmo apsaugines funkcijas atliekanti speciali imuninė sistema nusilpusi, tada prasideda ligos.
Todėl nereikėtų pamiršti gyvūnų vakcinacijos nuo infekcinių ligų, nes šuns ar katės organizmas bet kuriuo metų periodu yra imlus įvairioms specifinėms infekcinėms (virusinėms) ligoms.
Vakcinos aktyvuoja imuninę sistemą ir padeda jai apsaugoti organizmą nuo mikroorganizmų. Todėl, kaip aiškina veterinarijos gydytoja dr. I. Jacevičienė, infekcinių ligų imunoprofilaktika yra vienintelis efektyvus būdas, išvengti gyvūnų susirgimo infekcinėmis ligomis ir kontroliuoti infekcinių ligų plitimą (pasiutligės). Prieš imantis radikalesnių priemonių (t. y. vakcinacijos) imunitetui stiprinti, pirmiausia derėtų išsiaiškinti ar gyvūnas sveikas.
Reikėtų ne slopinti gyvūno organizmo apsaugos veiksnius, bet juos stiprinti. Tuomet imuninė sistema atsakingai atliks savo darbą ir jūsų gyvūnas bus sveikas.
