Kodėl reikia remtis stereotipais? Ar putlus kūnas tikrai negražus? O gal atvirkščiai – reikia išmokti žvelgti plačiau?
Kaip milijonai kitų studentų, norinčių pašėlioti per pavasario atostogas paplūdimyje, o Jen Davis buvo viena iš jų, dar 2002-aisiais mergina nusifotografavo su bičiuliais ilsėdamasi paplūdimyje. „Kas gi čia keisto?“ – paklausite. Vis dėlto Jen iš kitų išsiskyrė tuo, kad buvo daug apkūnesnė už draugus.
Kai ji grįžo ir peržiūrėjo, ką nufotografavo, vaizdas, tam tikra prasme, sukrėtė Jen. Nuotraukoje matyti, kaip ji apsirengusi sėdi ant rankšluosčio, o liekni merginos draugai aplink vaikšto vilkėdami atvirus maudymosi kostiumėlius.
„Norėjau padaryti nuotrauką ir suprasti, kaip jaučiuosi, – pasakoja mergina apie tą momentą paplūdimyje. – Tai buvo išties skausminga ir nepatogi akimirka. Anksčiau vengdavau fotoaparato, tačiau tai paskatino pažvelgti į save ir suprasti, kokia esu iš tikrųjų.“ Moteris tarsi pasakoja istoriją žmogaus, įkalinto apkūniame kūne, bet gyvenančio tokiame pasaulyje, kur fizinis patrauklumas ir lieknumas suvokiamas kaip vienas svarbiausių sėkmės ir laimės aspektų.
 |
| „Youtube“ stop kadras / Jen Davis |
Nors fotografuodama J. Davis sakosi negalvojusi apie tai, kam bus skirtos šios nuotraukos ir kam visa tai ji norėtų parodyti, vis dėlto kažkas paskatino tuo pasidalyti įveikiant tokius jausmus kaip nesaugumas ir pažeidžiamumas. „Buvau pajėgi susidoroti su šiomis emocijomis ir paleisti jas, tačiau kažkas tuo metu nutiko“, – pasakoja Jen. Ji nusiminė, kad jos kūnas nesikeičia, ir nusprendė imtis veiksmų. „Tai šokiruoja... Pažvelgti į save ir suvokti, kad kaip asmenybė augi, keitiesi, bet tavo kūnas išlieka toks pat – riebus ir nerangus. Pradėjau galvoti, kodėl negaliu kontroliuoti savo gyvenimo? Nenoriu atsibusti sulaukusi 40-ies vis dar įkalinta šiame kūne. Noriu žinoti, ką reiškia būti kitokiai“, – sako moteris.
 |
| „Youtube“ stop kadras / Jen Davis |
Taigi ji pasiryžo skrandžio mažinimo operacijai ir atsikratė daugiau kaip 55 kilogramų. Jen manė, kad norės ir toliau save fotografuoti, jog įamžintų šiuos radikalius pokyčius. Savo nuostabai... to nebuvo. Kodėl? „Pradėjus kristi svoriui, pradėjau keistis, pradėjau šiame pasaulyje jaustis visai kitaip. Norėjau suprasti, kas tai yra jaustis lengvai, dėvėti kitokius drabužius, laisvai judėti... Man jau nesinorėjo slėptis už fotoaparato ir vaizduoti gyvenimo. Man norėjosi tame gyvenime aktyviai dalyvauti...“ – teigia J. Davis.
...
