Dar prieš 100 metų retas žmogus išgyvendavo iki septyniasdešimties metų, todėl beveik nežinota nei Alzheimerio ligos, nei senatvinės silpnaprotystės. Paprasčiausiai nedaug kas sulaukdavo amžiaus, kai šios ligos atsiranda. Dabar gydytojai neriasi iš kailio, kad žmonės ilgiau gyventų. Tačiau su galimybe pratęsti žmogaus „galiojimo laiką” šioje Žemėje, atsiranda ir vis daugiau su senyvu amžiumi susijusių ligų. Juk šiaip ar taip, kaip sustabdyti patį senėjimo procesą, medicina dar nesugalvojo.
Didžiausios galimybės ilgiau gyventi, aišku, yra išsivysčiusiose Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse. Būtent čia gyvena daugiausiai žmonių, kurie gali sau leisti naudoti geriausius ir moderniausius medikamentus bei specialistų paslaugas, mėgautis įvairiomis sveikatinimo procedūromis ir pan.
Taigi prognozuojama, kad antrojoje XXI a. pusėje šiose šalyse ypač paklausūs taps geriatrai – specialistai, gydantys pagyvenusius žmones. Manoma, kad 2075 m. kas trečias žmogus sulauks savo šimtojo gimtadienio. Deja, tai perša išvadą, kad nemaža dalis žmonijos sirgs širdies ir kraujagyslių ligomis, penkis kartus padaugės sergančiųjų Alzheimerio liga ir šešis kartus – parkinsonizmu. Taigi šios srities specialistai taip pat, regis, nestokos veiklos. Žinoma, jei iki to laiko dar nebus išrasta kokių stebuklingų preparatų, saugančių nuo šių ligų.
