Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kaip sumažinti karščiavimą be vaistų?

Gripas
BFL nuotr. / Gripas
Šaltinis: Žurnalas „JI“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kodėl karščiuojame, kokius negalavimus išduoda padidėjusi temperatūra, kada ir kaip ją mažinti? Atsakome į susikaupusius jūsų klausimus.

Ką signalizuoja karščiavimas?

Kūno temperatūrą reguliuoja smegenys. Susirgus organizmas iškart reaguoja į negalavimą, ir apie tai dažniausiai praneša padidėjusia kūno temperatūra. Karščiavimas nėra liga, tai – apsauginė organizmo reakcija, suaktyvinanti imuninę sistemą. Organizmas geba pats kovoti su ligos sukėlėjais, mažinti uždegimus, nes daugelis bakterijų ir virusų negali daugintis esant aukštesnei kaip 38,5 °C temperatūrai. Tad nereikia skubėti jos mažinti vaistais. Išskyrus, jei sergate cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių, kepenų ar onkologinėmis ligomis arba jei esate nėščia.

Padidėjusi kūno temperatūra atlieka ir kitą funkciją, t. y. veikia centrinę nervų sistemą, bendrą savijautą. Pavyzdžiui, sukarščiavę juntame nuovargį, tampame nedarbingi, nevalgūs. Taip organizmas mus verčia daugiau ilsėtis, gulėti – apsaugo nuo pervargimo. Juk negaluojant geriausias vaistas – poilsis ir miegas.

Dėl kokių priežasčių karščiuojama?

Priežastys gali būti įvairiausios, bet dažniausiai temperatūra pakyla į organizmą patekus virusinei arba bakterinei infekcijai. Taip pat ji gali padidėti dėl tam tikrų vartojamų vaistų poveikio, patirto didelio streso, vidaus organų veiklos ar funkcijų sutrikimo (esant uždegimui, apendicitui ir pan.) ir kt.

Kai kurių žmonių kūno temperatūra iš prigimties būna šiek tiek didesnė, nei įprastai yra sveikų žmonių, ir siekia 37 laipsnius.

Taip pat skaitykite: Kaip numušti kūno temperatūrą maistiniu actu?

Turėtumėte žinoti, kad žmogaus kūno temperatūra skirtingu paros metu svyruoja, mažiausia ji būna naktį ir ryte. Dieną, suaktyvėjus medžiagų apykaitai, ypač pavalgius, gali šoktelėti nuo 36 laipsnių iki 36,8 °C ir pan. 

Kokie liaudies medicinos būdai padeda mažinti temperatūrą?

Daugelis žino, kad prakaitavimą skatina ir karštį muša aviečių lapų, liepžiedžių arbata. Tokį pat poveikį turi ir daugelis kitų augalų, pavyzdžiui, šeivamedžiai. Jie ne tik skatina prakaitavimą, bet ir stiprina apsaugines organizmo funkcijas. Valgomąjį šaukštą šeivamedžių žiedų užplikykite stikline vandens. Kai pritrauks, nukoškite ir gerkite po stiklinę trissyk per dieną prieš valgį.

Galite plikyti arbatos mišinį iš šeivamedžių (20 g), aviečių lapų (20 g) ir vingiorykščių žiedų (10 g). Arba  maišyti čiobrelius, liepžiedžius ir ramunėles (mažina temperatūrą ir uždegimą). Gerkite po pusę stiklinės 4–5 kartus per dieną, geriau prieš valgį. Beje, liepžiedžiai netinka klimakterinio amžiaus moterims, nes skatina ir taip varginantį padidėjusį prakaitavimą bei karščio bangas.

Ar veiksminga dėti vėsius kompresus karščiuojant?

Taip. Kai ligonis smarkiai karščiuoja ir temperatūra nekrinta net išgėrus ją mažinančių vaistų, svarbu neleisti kūnui perkaisti. Patartina visą kūną aptrinti drungnu vandeniu sudrėkintu rankšluosčiu arba degtine ar spiritiniu žolelių antpilu ištrinti pažastis, nugarą, padus ir paskui ligonį lengvai apkloti. Ant kaktos galima uždėti vėsų kompresą, blauzdas apvynioti šaltu vandeniu sudrėkintu rankšluosčiu. 

Plačiau apie tai, kokius negalavimus išduoda padidėjusi temperatūra, kada ir kaip ją mažinti, skaitykite 43-ajame savaitraščio „Ji“ numeryje!

Redakcijos archyvo nuotr./2014 m. spalio mėnesio žurnalo „Ji“ Nr. 43
Redakcijos archyvo nuotr./2014 m. spalio mėnesio žurnalo „Ji“ Nr. 43
Žurnalas „JI“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką