Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Psichologė: „Ilgus metus slopinant pyktį, formuojasi pasyviai agresyvi asmenybė“

Nesusikalbėjimas
„Fotolia“ nuotr. / Nesusikalbėjimas
Šaltinis: 15min
1
Skaitysiu vėliau
A A

Vienas ryškiausių jausmų – pyktis. Mes pykstame, kad susidorotume su vidiniais ir išoriniais skausmo, nusivylimo ar grėsmės šaltiniais. Tai kaip spalvų paletėje – raudona spalva: ryški, aiškiai išsiskirianti, lengvai pastebima.

Psichologinės paramos ir konsultavimo centras vykdo akciją „Psichologai Kaunui“, kurios metu kalbina psichologus praktikus apie jų darbo specifiką. Šį kartą kalbiname psichologę dr. Ievą Šidlauskaitę-Stripeikienę apie vieną stipriausių ir aštriausių jausmų – pyktį.

Kas tai yra pyktis?

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Ieva Šidlauskienė-Stripeikienė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Ieva Šidlauskienė-Stripeikienė

– Tai vienas stipriausių jausmų. Mes pykstame, kad susiduriame su skausmingu, grėsmingu ar mums nepriimtinu įvykiu. Pyktis – stiprus jausmas, jis neša daug energijos. Tai kaip spalvų paletėje – raudona spalva: ryški, aiškiai išsiskirianti, lengvai pastebima.

Yra tokių žmonių, kurie sako: „Aš niekada nepykstu“. Ar tai tiesa?

– Jausmų tikslas – nuspalvinti mūsų reakcijas į tai, kas vyksta aplink mus, suteikti jausminį išgyvenimą, išgryninti mūsų santykį. Kaip ir visi jausmai, taip ir pyktis nėra blogas ar geras. Tai tiesiog mums likimo, Dievo duotas jausmas.

Man sunku patikėti, kad galima nejausti pykčio. Tačiau esu sutikusi nemažai žmonių, ypač iš mano klientų, kurie stengiasi kiek įmanoma jo nematyti.

– Kodėl žmonės taip daro?

– Psichologai turi tokią sąvoką „emocinis ventiliavimas“ – tai jausmų išreiškimas (išpykimas, išverkimas) tuo metu, kai jis sukyla. Problemos kyla tada, kai mes slopiname jausmus. Esame išmokyti iš vaikystės šypsotis „per sukąstus dantis“; „visiems būti gerais“ ir t. t. Tokiu būdu jausmai bei jų nešama energija kaupiasi mūsų viduje.

– Kas vyksta tada? Ar pyktis tampa viską ardantis?

Pyktis į vidų pasireikškia saves žeminimo, menkinimo mintimis, save žalojančiu elgesiu.

– Tikrai taip. Pyktis turi dvi kryptis: vieną į išorę, kitą į vidų.

Išorėje sukauptas pyktis gali pavirsti pykčio, įniršio priepuoliais, kai žmogus nesivaldydamas ir nesaugodamas kitų žmonių ar daiktų reiškia šią emociją. Pyktis į vidų pasireiškia savęs žeminimo, menkinimo mintimis, save žalojančiu elgesiu.

– Kokie yra socialūs pykčio išreiškimo būdai? Kaip mes jų išmokstame?

– Socialiausias pykčio raiškos būdas – žodinis išsakymas pyktį sukėlusiam objektui. Dažniausia mes esame to išmokyti vaikystėje. Vaikai, kaip ir mes, niršta susidūrę su situacija ar žmogumi, kuris juos nuvilia, kelia grėsmę arba žeidžia.

Iš tiesų nėra lengva atpažinti vaikiško pykčio išraiškos būdus. Dažnai suaugusieji mano, kad vaiko pyktis yra blogas ir nenormalus jausmas ir kad jo raiška turėtų būti draudžiama, slopinama, kad pyktis turėtų būti griežtai išguitas iš vaiko.

Tuomet, kai vaikas supyksta, tėvai dažnai jam šaukia: „Liaukis šitaip kalbėti. Aš tau draudžiu.“ Ką tuomet vaikui daryti? Yra tik du keliai – jis gali neklausyti tėvų ir toliau „taip kalbėti“ arba paklusti jiems ir liautis „taip kalbėti“. Jeigu jis pasirinks pastarąjį kelią ir neišreikš savo pykčio, pyktis niekur nedings. Vaikas jį nuslopins, ir jis neišspręstas liks pasąmonėje, kol bus išreikštas vėliau per nederamą elgesį. Tai pavojinga klaida.

Jei jūs pabandysite [vaikui] sukliudyti išreikšti pyktį, tai jis tikrai pasireikš kitoje gyvenimo srityje.

Slopinti pyktį – tas pat, kaip spausti pilną oro balioną, turintį šone iškilimą. Jei iškilimą įspausi į vidų, tai jis išlįs kurioje nors kitoje vietoje. Jei jūs pabandysite sukliudyti išreikšti pyktį, tai jis tikrai pasireikš kitoje gyvenimo srityje. Kai pyktis slopinamas ilgus metus, vaikui augant formuojasi pasyviai agresyvi asmenybė, kuri moka gerai slopinti pyktį, o po to jį išlieti netinkamais būdais.

Pykčio jausmas pats savaime nėra blogas ar geras. Pyktis yra normalus ir kyla kiekvienam žmogui. Svarbu ne pats pyktis, bet kaip jį suvaldyti, išreikšti tinkamu būdu. Tai daugumos žmonių bėda. Viena svarbiausių sričių, kurioje reikia lavinti vaiką, – tai kaip suvaldyti pyktį, išreikšti jį socialiai priimtinu būdu.

– Ar galėtumėte detalizuoti socialius pykčio išreiškimo būdus?

– Geriausias būdas išreikšti pyktį – padaryti tai kuo maloniau ir protingiau ir vien tam asmeniui, ant kurio esi supykęs. Vengiant fizinės ar žodinės agresijos. Išspręsti problemą reiškia, kad abi pusės racionaliai ir logiškai ištirs ginčytiną klausimą, aptars, supras viena kitos poziciją ir prieis sutarimo, ką daryti. Mažai žmonių gyvenime pasiekia tokio brandumo. Tai vadinamas loginis pyktis, arba situacija, kad pyktis reiškiamas valdant protui.

Labai gerai veikia „AŠ“ teiginiai. Pavyzdys: „Aš labai išsigandau ir supykau, kai tu, mano sūnau, negrįžai namo iki 10 valandos vakaro“. Venkite „TU“ teiginių – „Tu niekada negrįžti namo laiku“. „AŠ“ teiginiai atidaro kelią bendravimui ir vienas kito supratimui. Taip pat ventiliuoja pyktį.

Taip pat, jei tik yra galimybė, prieš reiškiant pyktį verta stabtelėti ir bent kelias minutes ar sekundes palaukti. Dar vadinama taisyklė „SUSKAIČIUOK IKI 10“.

Visų pirma svarbu nebijoti savo vidaus ir jame esančių jausmų. Jei tik duodame jiems vietos ir erdvės, jie būna be galo gražūs ir nuspalvina mūsų gyvenimą .

Renginys vykdomas VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centro vykdomo Kauno miesto savivaldybės dalinai finansuojamo projekto "Psichologinio raštingumo didinimas Kauno mieste, visuomenės teigiamos nuostatos į psichosocialines paslaugas formavimas" apimtyse.

Komentarai: 1
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką