Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Tyrimas: pusės lietuvių gyvenime sportas neegzistuoja

Sportas
Vida Press nuotr. / Sportas
Šaltinis: 15min
1
Skaitysiu vėliau
A A

Pažadas pradėti sportuoti yra vienas populiariausių iš tų, kuriuos sau duodame prasidedant naujiems metams. Visgi tyrimai atskleidžia, kad lietuviai aktyviai gyvensenai vis dar skiria per mažai dėmesio.

„Impuls“ iniciatyva atliktos gyventojų apklausos rezultatai rodo, jog visiškai nesportuoja net 53 proc. lietuvių.

Bendrovės „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, jog 1–3 kartus per savaitę sportuoja 26 proc. šalies gyventojų. Retai, kelis kartus per mėnesį ar net metus, teigė sportuojantys 11 proc. žmonių. Tik 8 proc. lietuvių sportuoja dažnai, t. y. mažiausiai 4–6 kartus per savaitę.

Psichologas, koučingo ir neurolingvistinio programavimo specialistas Vitoldas Masalskis pastebi, kad žmonėms dažnai sunku pasiryžti sportuoti dėl iš anksto susikurtų nuostatų. Žmogus bijo prieš kitus pasirodyti juokingai, kvailai, nepasiruošęs. Jo teigimu, paties įsikalbėtus trukdžius lengviausia įveikti susikūrus paramos ir paskatos mechanizmą.

„Tokius vidinius barjerus įveikti padeda sportas kartu su draugais. Su jais gali dalintis įspūdžiais, potyriais. Individuali pradžia yra daug baisesnė. Pradėjus sportuoti, nereiktų iš karto norėti nuversti kalno ar įveikti maratoną jau pirmąją savaitę. Tobulėti reikia pamažu. Savęs nuvertinimo įprotį padeda išgyvendinti pokalbis su treneriu, jo patarimai, ką ir kaip reikia atlikti, kaip išvengtumėte klaidų“, – sako V.Masalskis.

„Impuls“ sporto dalies vadovo Antano Sakalausko teigimu, apklausa tik patvirtina, jog lietuviai yra palyginti fiziškai neaktyvūs žmonės. Anot jo, svarbus ne tik pats fizinis aktyvumas, bet ir jo reguliarumas.

„Pradėjus sportuoti ir norint pasiekti rezultatų, reikėtų laikytis treniruočių disciplinos bei sportuoti reguliariai. Labai svarbu tinkamai fiksuoti rezultatus, stebėti savo progresą. Tai paskatins ryžtingiau siekti savo tikslo, motyvuos stengtis toliau. Ilgainiui sportas tampa įpročiu, o susidraugavus su juo greitai pastebimi ne tik išoriniai, bet ir psichologiniai pokyčiai. Fizinis aktyvumas padeda atsikratyti vidinių įtampų, pykčio bei streso“, – sako A.Sakalauskas.

Tyrimo metu paklausti, kur sportuoja dažniausiai, beveik trečdalis (31 proc.) tai darančių šalies gyventojų teigė besirenkantys sporto klubus. Visgi populiariausia mankštos vieta yra namai: net 34 proc. respondentų prisipažino paprastai sportuojantys savo gyvenamojoje erdvėje. Apklausa atskleidė, kad taip pat yra mėgstančių sportuoti mieste ar gamtoje (20 proc.) bei stadionuose ir sporto salėse (14 proc.).

TAIP PAT SKAITYKITE: Prasidėjo „sausainiukų“ metas, arba Kaip įvykdyti naujametį pažadą – pradėti sportuoti

Asmeninio archyvo nuotr./Antanas Sakalauskas
Asmeninio archyvo nuotr./Antanas Sakalauskas

Anot A.Sakalausko, nors fizinis aktyvumas visuomet sveikintinas, sportuojant namuose pasiekti norimų rezultatų gali būti pakankamai sudėtinga. Neturint tinkamų žinių, inventoriaus ar patarti galinčių trenerių, rizikuojama netgi pakenkti organizmui. Taip pat svarbi ir motyvacija, kuri namuose dažnai išblėsta greičiau nei ateina pirmieji rezultatai.

Tyrimo duomenys atskleidė, kad daugiausiai dėmesio sportui skiria žmonės su aukštuoju išsilavinimu – net 61 proc. iš jų teigia besimankštinantys reguliariai, o pusė – beveik kasdien. Kaip pastebi A.Sakalauskas, dažniausiai šie žmonės dirba sėdimą darbą, tad sportas jiems tampa ne tik būdu pajudėti, bet ir sumažinti darbe patiriamą stresą.

Deja, kaip parodė apklausa, itin menku fiziniu aktyvumu Lietuvoje išsiskiria pensininkai. Šalyje reguliariai mankštinasi tik 19 proc. vyresnio amžiaus žmonių. A.Sakalausko teigimu, ne paslaptis, kad sportas gali žymiai pagerinti gyvenimo kokybę, todėl sportuoti reiktų pradėti kuo anksčiau.

„Sunku patikėti, tačiau jau 35 metų sulaukusiems žmonėms po truputį pradeda irti kaulai ir nykti raumenys, pasireiškia pirmieji sąnarių susidėvėjimo simptomai. Norint pristabdyti šiuos procesus, sportuoti vertėtų pradėti dar nesulaukus pensinio amžiaus. Tinkamai parinkti pratimai padeda organizmui sustiprėti ir pristabdyti senėjimo procesus, užkirsti kelią traumoms bei blogai savijautai. Be to, reguliari mankšta gerina nuotaiką, mažina depresijos riziką, didina savivertės jausmą, o tai aktualu bet kokio amžiaus žmonėms“, – teigia A.Sakalauskas.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie šalies gyventojų sportinį aktyvumą atliko apklausų bendrovė „Baltijos tyrimai“. 2016 m. lapkričio mėnesį atliktoje apklausoje dalyvavo 1010 suaugusių (18 metų ir daugiau) Lietuvos gyventojų.

Komentarai: 1
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką