Pasaulio sveikatos organizacija įspėja, kad iki 2020 m. piktybinių susirgimų gali padaugėti 50 %. Sergančiųjų vėžiu skaičius daugelyje šalių didėja. Lietuvoje vėžiu serga apie 70 tūkst. gyventojų. Vilniaus universiteto onkologijos instituto duomenimis Lietuvos vyrai daugiausia sirgo priešinės liaukos, plaučių ir odos vėžiu, o moterys – odos bei krūties vėžiu.
Pasak „MediCA klinikos“ šeimos gydytojos Editos Gruodienės, pastaruoju metu tenka konstatuoti ir apgailestauti, kad vis daugiau žmonių suserga šia klastinga ir sunkia liga.
“Tačiau vykdomi moksliniai tyrimai, atliekami eksperimentai sukuria vis daugiau prielaidų tam, kad ši žmonijos rykštė būtų pažabota: atsiranda naujos vėžio profilaktikos, ankstyvosios diagnostikos, modernaus gydymo galimybės. ES atsakingos institucijos daug dėmesio skiria visuomenės informuotumui apie vėžio prevenciją didinti, tačiau būtinas ir pačių žmonių sąmoningumas, savalaikis apsilankymas ir konsultacijos pas specialistus”, - pažymėjo gydytoja E.Gruodienė.
„Camelia“ vaistininkė Gintarė Krikščiūnienė sako, kad vaistininkai savo ruožtu stengiasi užtikrinti sergantiems onkologinėmis ligomis kokybišką ir savalaikį aptarnavimą, konsultacijas.
“Stengiamės padėti kuo galima, pavyzdžiui atidarant naujas vaistines, stengiamasi atsižvelgti į onkologinius ligonius slaugančių gyventojų poreikį įsigyti skausmams malšinti skirtų receptinių vaistų, kad jiems nereikėtų vykti į didesnius miestus, o galima būtų įsigyti šių specifinių vaistų vietoje, taupant laiką ir pinigus”, - pažymėjo G.Krikščiūnienė.
Pasak jos, vaistininkai nuolat ragina gyventojus reguliariai tikrintis sveikatą. Kuo daugiau žinoma apie vėžio atsiradimo priežastis, tuo daugiau galimybių jo išvengti. Nors vėžio atsiradimo priežastys dar nėra iki galo išaiškintos, bet jau tikrai žinoma, kad vėžys nėra užkrečiama liga, t.y. kontaktas su sergančiu asmeniu visiškai nėra pavojingas. Vėžys išsivysto palaipsniui, kaip pasekmė įvairių veiksnių – aplinkos, gyvenimo būdo ir paveldimumo.
Vėžį sukelia DNR (genetinės medžiagos) pažeidimai, veikiantys ląstelių augimo reguliavimą. Vėžiu susergama, kai ląstelės ima elgtis „nenormaliai“ ir pradeda nekontroliuojamai daugintis.
„Riziką susirgti vėžiu didina: senėjimas, tabakas, netinkama mityba, antsvoris, saulės spinduliai, alkoholis, jonizuojančioji spinduliuotė, chemikalai ir kitos kenksmingos medžiagos, kai kurie hormonai, paveldimumas. Daugelio šių rizikos veiksnių galima išvengti. Kai kurie pvz., paveldimumas yra neišvengiami. Tačiau patartina ypač saugotis kitų rizikos veiksnių ir reguliariai tikrintis, nes jei ima vystytis vėžys, labai svarbu jį kuo anksčiau diagnozuoti“, - sakė vaistininkė.
Vėžinės ligos (moksl. neoplazmos) – ligų grupė, kurių būdingas požymis – nekontroliuojamas genetiškai pakitusių ląstelių dauginimasis ir šių ląstelių sugebėjimas naikinti aplinkinius audinius bei išplisti į kitas kūno vietas (metastazės).
Vėžį sukelia DNR (genetinės medžiagos) pažeidimai, veikiantys ląstelių augimo reguliavimą. Vėžiu susergama, kai ląstelės ima elgtis „nenormaliai“ ir pradeda nekontroliuojamai daugintis.
Visi kūno organai sudaryti iš ląstelių, kurios dauginasi tik tada, kai to reikia. Šis vyksmas palaiko gerą mūsų organizmo būklę. Jei ląstelės ima daugintis nenormaliai, susidaro perteklinė audinio masė. Šis perteklinis audinys, vadinamas naviku, gali būti gerybinis arba piktybinis.
