Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo valdybos Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas mano, kad taip.
„Vienas efektyviausių sveiko maisto reguliavimo veiksnių yra kaina, nes žmogus turi turėti vidinės motyvacijos gyventi sveikai, maitintis sveikai, tačiau tuos, kurie neturi tokios motyvacijos, paprastai motyvuoja kaina“, – LRT Televizijos laidoje „Teisė žinoti“ sakė jis.
Tuos, kurie neturi tokios motyvacijos, paprastai motyvuoja kaina.
Kaip pavyzdį A. Kranauskas pateikė Airiją, kur produktams yra taikoms 0 proc. PVM. Išskyrus tuos produktus, kurie yra nepalankūs sveikatai – cukrus, riebalai ir t.t. Jiems PVM yra panašus, kaip ir Lietuvoje.
Nepalankiais sveikos mitybos ekspertas vadina tuos produktus, kurie yra pagaminti pramonės. Neapdoroti vaisiai, daržovės, žalia žuvis yra palankūs be jokių kriterijų.
A. Kranausko manymu, sveiką maistą gaminti norinčiai pramonei galėtų padėti mokesčių sureguliavimas ir iš Žemės ūkio ministerijos skiriama parama.
Tačiau Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis nebuvo sužavėtas tokiu pasiūlymu.
Jo teigimu, tai būtų valstybės pagalba, skiriama iš nacionalinio biudžeto, o Žemės ūkio ministerija užsiima tik tinkamų gamybos būdų priežiūra ir nėra sveikos mitybos iniciatyvų organizatorė.
Man lašiniai yra žinomi nuo vaikystės, tai tokio produkto, jūsų manymu, nebeturėtų būti Lietuvoje arba jį reikia riboti?
R. Krasuckis sakė, kad jam riebūs produktai patinka. „Man lašiniai yra žinomi nuo vaikystės, tai tokio produkto, jūsų manymu, nebeturėtų būti Lietuvoje arba jį reikia riboti?“ – klausė jis A. Kranausko.
Tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas paaiškino, kad jo pasiūlymas sveikatai nepalankius maisto gaminius tiesiog apmokestintų labiau už tuos, kurie yra sveikesni.
„Yra paskaičiuota, kad vien nutukimas ir jo sukeltos ligos, neįgalumas kainuoja apie 7 proc. šalies biudžeto. Atitinkamai galima pažiūrėti ir į kitas ligas, kurios susijusios su nesveikais produktais. Tai didelė našta.
Yra priimta Sveikatos apsaugos organizacijos Europos padalinio politika, kuri vadinasi „Sveikata visose politikose“. Ji teigia, kad visos institucijos turi galvoti apie tai, kaip žmonės daryti sveikesniais, nes visuomenė sensta, žmonių sveikata negerėja, jos palaikymo išlaidų reikia vis daugiau“, – aiškino A. Kranauskas.
