2011 m. Lietuvoje atliktos „Gyventojų elgesio, įpročių bei nuostatų apklausos" duomenimis, penktadalis respondentų pusgaminius pirko dažnai arba visuomet.
Tiesa, pusgaminius, pažymėję „dažnai“ arba „visada“, dažniausiai įsigijo jaunesnio amžiaus vyrai, turintys aukštesnį išsilavinimą bei gaunantys didesnes pajamas. Taigi, tyrimo duomenys rodo, kad pusgaminius daugiausiai yra linkę vartoti užimti, protinį darbą dirbantys žmonės.
Šaldyti geriau nei konservuoti
Žmonės dažnai įsitikinę, kad pusgaminiai, o ypač šaldyti, – nepilnavertis, nekokybiškas, nemaistingas, pilnas konservantų maistas, tačiau tai ne visai tiesa.
Saugios mitybos fondo eksperto, Vaikų gastroenterologo profesoriaus Liutauro Labanausko teigimu, žmonės turėtų žinoti vieną pagrindinį mitą: „Nuomonė, kad pusgaminiai, kurie yra šaldyti, praranda visus vitaminus bei naudingąsias medžiagas, yra neteisinga, kadangi šaldymas priklauso vienam iš sveikiausių produktų išsaugojimo metodų".
"Užšaldžius, produktuose išlieka gerokai daugiau vitaminų nei, pavyzdžiui, konservuojant. Šaldytų produktų skonis, lyginant su konservuotais, mažiausiai skiriasi nuo šviežių“, – sako prof. L. Labanauskas.
Gamintojų teigimu, produkcija paprastai per 1 valandą užšaldoma šoko kamerose, todėl yra išlaikomos beveik visos maistingosios medžiagos bei užtikrinama kokybiška bakteriologinė aplinka, lemianti ilgą galiojimo terminą.
„Todėl nusprendus šeimai vakarienei patiekti norimą vištienos kepsnelių pusgaminį, vaikams toks pasirinkimas taip pat tiks, tiesiog reikėtų dar parduotuvėje pasidomėti gaminio sudėtimi, apdorojimu ir pasirinkti tinkamiausią variantą“,- pastebi mitybos ekspertas.
Blogi ne visi
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjo Gintauto Čereškos teigimu, maisto kokybės požiūriu pusgaminių negalima priskirti prie blogų produktų, nes viskas priklauso nuo jų receptūros bei sudėties.
Kalbant apie mėsos pusgaminius, jų kokybė labai priklauso ir nuo paniravimo (apvoliojimo biriuose produktuose, kad susidarytų traški plutelė) ingredientų, jų kiekio bei riebalų sugėrimo lygio.
G. Čereška sako, kad jei pagaminti pusgaminiai yra nedelsiant sušaldomi, laikomi nurodytoje temperatūroje, o vartotojas juos paruošia laikydamasis nurodytos paruošimo instrukcijos, tokių pusgaminių maistinė vertė bei kokybė išlieka tokia pat kaip ir paruoštų vartoti atšaldytų pusgaminių.
Žinoma, derėtų nepamiršti, kad pats vertingiausias yra šviežiai paruoštas maistas, tačiau, esant laiko trūkumui, gera alternatyva gali būti ir šalčiu konservuoti (užšaldyti) pusgaminiai.
