Turiu problemą. Tai draugai, kuriuos ir myliu, ir jų nekenčiu. Vadinu juos „draugapriešiais“. Ir jie gali paveikti mano sveikatą.
Nesupraskite manęs klaidingai: aš myliu šiuos žmones. Tiesiog jie varo mane iš proto. Blogiausias „draugapriešis“ buvo savanaudis, veltėtis, apsėstas didybės manijos ir kiekvieną mūsų pokalbį pagardindavęs paslėptais įžeidinėjimais. Jis paklausdavo manęs, kaip sekasi, bet vos man pradėjus pasakoti, imdavo žiovauti. „Nuobodu!“, – sakydavo pertraukdamas kvailu mergišku balsu.
Jo elgesys mane palikdavo kunkuliuojantį iš pykčio dar kelias dienas. Visgi, kai pokštų objektas būdavau ne aš, su juo būdavo visai linksma.
Gal tai skamba nuvalkiotai, bet toks jo elgesys mane palikdavo kunkuliuojantį iš pykčio dar kelias dienas. Vis dėlto, kai pokštų objektas būdavau ne aš, su juo būdavo visai linksma.
Išsiaiškinau, kad į tokias draugystes rimtą dėmesį atkreipė ir psichologai. Jie netgi tam pritaikė terminą „dvejopi santykiai“. Pagal Julliane Holt–Lunstad iš Brighamo Youngo universiteto Jutoje, vidutiniškai pusę mūsų socialinio tinklo sudaro žmonės, kuriems jaučiame ir meilę, ir neapykantą.
Ir tai gali būti rimtesnė problema, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. J.Holt–Lunstad darbai rodo, kad „draugapriešiai“ gali kenkti dar labiau, nei tuomet, kai jauti stiprią, aktyvią neapykantą. Tokie santykiai gali pakenti gyvenimo kokybei ir sveikatai. Tad kodėl mes tęsiame tokias destruktyvias draugystes?
Draugai ar vienatvė?
Norėdami tai suprasti, turime pažvelgti, kokį poveikį mums daro įvairūs santykiai. Buvo manoma, kad didžioji dalis draugų ir pažįstamų reikalingi saugumo jausmui. Išanalizavusi 150 paskelbtų tyrimų, J.Holt–Lunstad nustatė, kad stiprūs socialiniai ryšiai sumažina mirties riziką taip pat stipriai, kaip metimas rūkyti. Būti vienišam taip pat žalinga, kaip būti nutukusiam.
Kodėl? Draugai padeda atsipalaiduoti ir apsaugo nuo streso, kuris padidina kraujospūdį ir daugybės negalavimų riziką. Taip pat, vienatvės liūdesys gali sustiprinti daugelį neigiamų procesų ir sukelti kitų komplikacijų, tokių kaip nemiga.
Stiprūs socialiniai ryšiai sumažina mirties riziką taip pat stipriai, kaip metimas rūkyti. Būti vienišam taip pat žalinga, kaip būti nutukusiam.
Vis dėlto, yra daugybė draugystės atspalvių. Kaip sako Robinas Dunbaras iš Oksfordo universiteto, nepastovūs draugai yra didelė, neatskiriama mūsų evoliucijos socialinė grupė.
„Visada susiduriama su konkuruojančių interesų rinkiniu. Problema ta, kad reikia neutralizuoti kitų žmonių sukeliamą stresą. – sako jis. – Tad reikia būti pasiruošusiam nepastoviam bendravimui su sąjungininkais ir tarp jų esančiais „draugapriešiais“. Čia pasitvirtina posakis „Draugus laikyk arti, priešus – dar arčiau.“
J.Holt–Lunstat ir Bertas Uchino iš Jutos universiteto ištyrė, ar bendravimo su erzinančiais žmonėmis privalumai nenusveria trūkumų. Tyrimo rezultatai šokiruoja.
Spaudimas
Vieno pirmųjų tyrimų metu jie nagrinėjo savanorių vidutiniškas ir ilgalaikes draugystes. Jie vertino anketas, o tada matavo jų spaudimą bendravimo metu.
„Kaskart jiems susidūrus su žmogumi, pakisdavo kraujo spaudimas“, – teigė J.Holt–Lunstad. Kaip ir galima įtarti, kraujospūdis buvo žemesnis susidūrus su palaikančiais draugais, nei su nemėgstamais pažįstamais, tokiais kaip įžeidinėjantis kolega ar nepastovių nuotaikų darbdavys. Tačiau labiausiai nustebino, kad labiausiai kraujospūdis kilo susitikus su „draugapriešiais“ – žmonėmis, kurių nemėgsti, tačiau laikai draugais.
Vėlesni eksperimentai patvirtino ir išplėtė šias išvadas.„Net tada, kai asmuo yra kitoje patalpoje, tai pakelia kraujospūdį bei sukelia didesnį nervingumą. Užtenka numatymo, kad teks su jais bendrauti“, – sako J.Holt–Lunstad.
Labiausiai netikėta, kad dalyvių streso simptomai padidėdavo vien nuo to, jog jie pamatydavo erzinančio žmogaus vardą ekrane. Tai įrodo, kad mūsų santykai turi įtakos nuotaikai ir sveikatai ne tik tiesiogiai bendraujant, bet ir per prisiminimus apie stresą sukeliantį žmogų.
Kaip ekspertai rekomenduoja elgtis tokių santykių atžvilgiu?
B.Uchino asmeninė strategija yra pakalbėti su „draugapriešiu“ ir išsiaiškinti problemas, tikintis tarpusavio supratimo.
„Dauguma žmonių neteisingai tvarkosi su dvejopais santykiais – meluoja, ignoruoja ar vengia jų“, – sako jis. Kaip alternatyvą B.Uchino pateikia ir meditaciją. Keletas tyrimų išaiškino, kad reguliari meditacija gali pagerinti santykius su pažįstamais ir net „draugapriešiais“, taip pat sustiprinti psichologinę bei fizinę būklę.
