Dažniausiai kraujo davė vyrai – 1257 ir 761 moterys. Daugiausiai donorų yra 20-24 m. amžiaus: 273 vyrai ir 147 moterys. 15-19 m. amžiaus grupei priklauso 185 vyrai ir 98 moterys. Tik dvi donorės yra vyresnės kaip 65 metų.
Asmenų, siekiančių tapti kraujo donorais, tarpe rečiausia kraujo grupė AB (IV), labiausiai paplitusi O (I), Rh (D) neigiamą grupę turi apie 20 proc. registro duomenų bazėje užregistruotų asmenų, o Rh (D) teigiamą – keturis kartus daugiau.
„Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, išsivysčiusiose, aukštą HDI (Žmogaus socialinės raidos indeksas, kuriuo matuojama visų pasaulio valstybių gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė, raštingumo, švietimo bei gyvenimo lygis. Šis indeksas leidžia nustatyti socialines gyvenimo sąlygas valstybėje) indeksą turinčiose šalyse neatlygintini kraujo davimai sudaro apie 98 procentus. Tuo tarpu Lietuvoje pastebime, kad yra daugiau atlygintinų kraujo davimų. Norisi tikėti, kad netolimoje ateityje situacija mūsų šalyje pasikeis, nes dauguma šalies piliečių, ypač aktyviausi donorai – jaunimas, supras neatlygintinos donorystės svarbą ir prasmę“, – teigia Kraujo donorų registro vyr. specialistė Aušra Krupskienė.
Aukštą HDI indeksą turinčiose šalyse neatlygintini kraujo davimai sudaro apie 98 proc.
Lietuvoje yra keturios kraujo donorystės įstaigos: VšĮ Nacionalinis kraujo centras, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, UAB „Kraujo donorystės centras“ ir naujai įsteigtas Kauno klinikų Kraujo centras. Iki šiol jos tarpusavyje nesikeitė savo sistemose kaupiamais duomenimis apie kraujo donorus ir jų donacijas. Dėl to buvo neracionaliai naudojamos valstybės lėšos ir laikas darant kraujo tyrimus tam pačiam donorui, kai jis, siekdamas duoti kraujo atlygintinai, apsilankydavo keliose kraujo donorystės įstaigose per kelias dienas. Kad kraujo davimas nepakenktų donoro sveikatai, tarp donacijų turi praeiti tam tikras laikas. Buvo ir tokių donorų, kurie davė kraujo nekreipdami dėmesio į tai, kad tai daryti jiems dėl grėsmės sveikatai buvo laikinai ar net visam laikui uždrausta.
Dabar, esant vieningai kraujo donorų ir donacijų apskaitai, pagrindiniai duomenys apie donorus – kraujo tyrimų rezultatai, aptikti infekcinių ligų žymenys, atliktų donacijų datos ir kt. – bus prieinami medikams bendroje sistemoje. Jie, donoro kortelėje pamatę, kad nepraėjo pakankamai laiko po paskutinės donacijos arba, kad donorui buvo aptikti infekcijos požymiai, neleis duoti kraujo.
Kasmet minint Pasaulinę kraujo donorų dieną, Pasaulio sveikatos organizacija skelbia metų šūkį. Šiemet šūkiu “Kiekvienas kraujo donoras – herojus!“ siekiama atkreipti visuomenės dėmesį ir pagerbti neatlygintinai kraują duodančius žmones, kurie aukodami savo kraują gelbsti nepažįstamus sunkiai sergančius žmones.
Pasaulinės kraujo donorų dienos renginiai visame pasaulyje vyksta birželio 14 d. Ši data pasirinkta siekiant pagerbti Nobelio premijos laureatą, gimusį 1868 metais birželio 14 dieną, dr. Karlą Landšteinerį, kuris sudarė ABO kraujo grupių sistemą.
