Pasak ministrės R. Šalaševičiūtės, tvarką buvo būtina atnaujinti, nes nuo 1999 m. galiojęs Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos aprašas buvo kritikuojamas, be to, sudarė sąlygas neskaidriam mokamų paslaugų panaudojimui. Atnaujinta tvarka reglamentuoja kokios paslaugos gali būti mokamos pacientams, o už kokias negali būti imama jokių papildomų mokėjimų.
„Susitikime su gydymo įstaigų vadovais išgirdau, kad numatytas įsigaliojimo terminas – rugpjūčio 1 d. – kelia daug nepatogumų, nes įstaigos per kelias savaites tiesiog nespėjo pasiruošti šios tvarkos įgyvendinimui. Taip pat atsižvelgiau ir į Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas, numatančias, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos, – pabrėžė ministrė. – Noriu atkreipti dėmesį, kad atnaujintame tvarkos apraše numatytų nuostatų keisti neketinu“.
Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos apraše numatyta, kad Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (LNSS) priklausančiose pirminėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ASPĮ) prie jų prisirašiusiems gyventojams paslaugos teikiamos nemokamai, už juos iš pacientų negali būti reikalaujama jokių papildomų mokėjimų.
Neapdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, LNSS įstaigose suteiktos paslaugos, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, yra mokamos.
Mokamas paslaugas, tyrimus ir procedūras LNSS įstaigos gali teikti tik užtikrinusios, kad šias paslaugas, apmokamas iš PSDF biudžeto lėšų, nustatytą dieną gautų visi jų laukimo eilėje užregistruoti pacientai.
Mokamos paslaugos, suteiktos nesilaikant šioje Tvarkoje nustatytų reikalavimų, yra laikomos neteisėtai apmokėtomis, todėl už jas gautos lėšos privalo būti grąžinamos jas sumokėjusiam asmeniui.
