– Cukrinis diabetas įvardijamas kaip šio amžiaus epidemija. Kodėl taip yra?
– Cukrinis diabetas ne tik įvardijamas kaip šio amžiaus epidemija. Sakoma, kad tai – tylusis žudikas.
Prieš kalbant apie cukrinį diabetą, reikėtų prisiminti diabeto tipus. Yra du pagrindiniai diabeto tipai – pirmasis ir antrasis. Žinoma, yra daugiau diabeto tipų, jų nemažai, tačiau tai retos diabeto formos.
Nutukimas yra pagrindinis cukrinio diabeto rizikos veiksnys.
Pirmo tipo diabetu paprastai suserga jauni žmonės, iki 35–40 metų. Patogenezėje tai yra absoliutus insulino nepakankamumas.
Antro tipo diabetas susijęs su genetika, gyvenimo būdu. Paprastai juo suserga vyresnio amžiaus žmonės, nuo 40–45 metų amžiaus, turintys antsvorio, nutukę ir pasižymintys kitais rizikos veiksniais.
Nutukimas yra pagrindinis cukrinio diabeto rizikos veiksnys. Jeigu žmogus turi šią problemą, jis anksčiau ar vėliau susirgs cukriniu diabetu.
– Kokie šios ligos mastai Lietuvoje?
– Diabetas plinta. Laikoma, kad jau prasidėjo diabeto pandemija. Pirmiausia, pasižiūrėkime, kas vyksta pasaulyje. 2015 m. pasaulyje diabetu sirgo 415 mln. žmonių. Prognozuojama, kad 2040 m. cukriniu diabetu sirgs 642 mln. žmonių. Žinoma, ne išimtis ir Lietuva.
Kalbant apie diabeto paplitimą Lietuvoje, reikėtų prisiminti du dalykus – yra registruoti sergantieji diabetu ir tikrasis sergančiųjų skaičius. Antro tipo diabetas paprastai yra nebylaus pobūdžio – dažnai nėra jokių simptomų, žmonės serga, bet to nežino. Tiek, kiek turime registruotų ligonių, tėra pusė sergančiųjų.
1965 m. Lietuvoje sergančiųjų diabetu buvo registruota tik 3,5 tūkst., o praėjusiais metaus, 2015 m., Lietuvoje buvo 125 tūkst. Sergančiųjų skaičius padidėjo apie 35 kartus.
– Kuo tai būtų galima paaiškinti?
– Antro tipo diabeto priežastys, kaip minėjau, yra nutukimas, paveldėjimas, padidėjęs kraujospūdis, riebalų lipidų apykaitos sutrikimas. Iš esmės tai lemia gyvenimo būdas, ydinga mityba, mažas fizinis aktyvumas, urbanizacija ir kiti faktoriai. Nutukimas yra pagrindinis rizikos veiksnys.
Diabetas kol kas nėra išgydomas, tačiau yra išeitis – jis gali būti kontroliuojamas. Šiuo metu turbūt aktualiausias diabeto rizikos veiksnių išaiškinimas, savalaikė diabeto diagnostika ir gydymas. Pasaulyje ir Lietuvoje šiuo metu yra daugybė naujų vaistų diabetui gydyti: insulino preparatų, naujos grupės geriamų vaistų.
– Ar gydymas vaistais padeda, prisideda prie ligos kontroliavimo?
– Vaistai padeda, bet vien jų nepakanka. Šiuo metu mokslininkų ir endokrinologų, dirbančių praktinį darbą, pagrindinis dėmesys nukreiptas į diabetą ir širdies kraujagyslių ligas. Yra žinoma, kad iki 80 proc. sergančiųjų cukriniu diabetu miršta nuo širdies kraujagyslių ligų. Sergant diabetu, iki keturių kartų dažnesnis miokardo infarktas, insultas, tačiau atsirado viltis.
Praėjusiais metais viename dideliame renginyje Miunchene, Europos diabeto tyrėjų kongrese, buvo pristatytos dvi studijos, du dideli tarptautiniai moksliniai projektai. Jie įrodė, kad kai kurie naujų grupių vaistai ne tik aktyviai mažina hiperglikemiją, t. y. padidėjusį cukraus kiekį kraujyje, bet ir mažina mirtingumą nuo širdies kraujagyslių ligų.
Atsiranda galimybė, viltis ne tik kontroliuoti angliavandenių apykaitos sutrikimus, bet ir mažinti mirtingumą nuo šios patologijos. Širdies kraujagyslių ligos, t. y. didžiųjų kraujagyslių pakenkimas, yra pagrindinė priežastis, dėl kurios miršta sergantieji cukriniu diabetu.
– Medikai perspėja, kad būtina laiku diagnozuoti ligą – tuomet ji labiau kontroliuojama ir gydymas būna kokybiškesnis.
– Tai labai svarbu. Kol nėra komplikacijų, laiku nustačius cukrinį diabetą, susiduriame su viena problema – hiperglikemija, cukraus kiekio reguliavimu. Kai atsiranda komplikacijų, kyla ir daugiau problemų dėl komplikacijų, kraujagyslių, periferinės nervų sistemos, autonominės nervų sistemos pakenkimo. Taip pat vystosi organų pakenkimas ir ilgalaikis lėtinis jų nepakankamumas.
– Žmonės neretai mano, kad diabetu susergama vartojant daug cukraus. Kiek cukraus vartojimas iš tiesų yra kaltas dėl diabeto išsivystymo?
– Žinoma, didesnis angliavandenių kiekis, neracionali mityba veda į nutukimą, bet nėra įrodyta, kad būtent cukrus sukelia diabetą. Jo poveikis netiesioginis. Ligos atsiradimui įtakos turi didelis angliavandenių kiekis, todėl taip pat ir cukraus.
Angliavandenių perteklius organizme virsta riebalais, o riebalai skatina nutukimą, kuris, kaip jau minėjau, yra pagrindinis rizikos veiksnys. Esant nutukimui paprastai vystosi rezistencija arba pasipriešinimas insulinui. Tai antro tipo diabeto esmė.
Jeigu pirmo tipo diabeto atveju pasireiškia insulino trūkumas, insulino nepakankamumas, tokie pacientai visą gyvenimą gydomi insulino preparatais, antro tipo diabeto atveju esmė yra visai kita – pradžioje būna pasipriešinimas, rezistencija insulinui. Vėliau, žinoma, atsiranda ir insulino nepakankamumas. Tai tarsi du mechanizmai.
Galbūt tam tikrai daliai pacientų iš pradžių nereikia medikamentų, o vėliau skiriami vieni ar kiti preparatai. Dažniausiai pradžioje skiriami geriami vaistai. Vėliau, žinoma, gydymas intensyvinamas ir skiriami papildomi geriami ar leidžiami preparatai, tačiau kartais ir antro tipo diabeto atveju iš karto būtinas gydymas insulino preparatais.
– Ne visi žmonės tikrinasi cukraus kiekį kraujyje, kai kurie bijo tai daryti, sako – prisišauksi ligą. Ką tokiems žmonėms atsakytumėte?
– Būtina tikrintis. Žinoma, visos visuomenės, visos populiacijos ištirti negalima, neįmanoma, bet to daryti ir nereikia. Pirmiausia reikia identifikuoti pagrindinius rizikos veiksnius ir tirti vyresnius asmenis, nuo 40–45 m., turinčius bent vieną rizikos veiksnį.
Tačiau reikia pastebėti, kad pastaraisiais metais ne tik vyresni žmonės serga antro tipo diabetu, juo serga ir vaikai. Iki šiol vaikai sirgdavo tik pirmo tipo diabetu. Pastebėta ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, kad tam tikra dalis vaikų dėl neracionalios mitybos, dėl kitų faktorių yra nutukę. Kaip ir suaugusieji, jie gali sirgti antro tipo cukriniu diabetu. Paprastai vaikams taikomas toks pat gydymas, kaip ir kitiems antro tipo diabetu sergantiems pacientams.
– Minėjote sergančiųjų šia liga daugėja. Kodėl jų daugėja Lietuvoje?
– Daugėja ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Tai lemia pagrindiniai veiksniai. Vienas jų – mažas fizinis aktyvumas. Žmonės mažai juda, mažai sportuoja. Taip pat įtakos turi mitybos faktoriai, neracionali mityba, urbanizacija, mechanizuotas, automatizuotas darbas, kuris reikalauja mažiau fizinių pastangų.
– O kaip yra su mityba? Negi pradėjome blogai maitintis? Ar tiesiog nereguliariai valgome?
– Paprastai neracionali mityba yra valgymas antroje dienos pusėje. Reikšmės, žinoma, turi ir maisto sudėtis, didelis angliavandenių kiekis. Tai viena.
Taip pat svarbūs valgymo įpročiai. Paprastai žmogus turi valgyti pusryčius, pietus, vakarienę. Tai trys pagrindiniai valgymai sveikam žmogui. Pirmoje dienos pusėje, žinoma iš seno, turi būti suvalgomi du trečdaliai maisto. Vakare turėtų likti trečdalis. Pas mus dažnai dalis žmonių pusryčių nevalgo, jų pagrindinis valgymas yra vakare. Jeigu žmonės prisivalgo vakare, žinoma, ryte valgyti nenori.
– Atrodo tiek daug kalbame apie tą sveikesnę mitybą, apie tai, kad reikia daug judėti, kad būtume fiziškai aktyvūs, tačiau rezultatas štai koks – skaičiai kalba, kad vis daugiau sergančiųjų. Vadinasi, žmonės neįsiklauso į medikų raginimus.
– Taip. Žinoma, pirmiausia, mūsų visuomenė nėra pakankamai informuota apie cukrinį diabetą. Galėčiau pateikti vieną pavyzdį. Tai jau senokas tyrimas – prieš 10 metų su „Vilmorus“ atlikome gyventojų apklausą, kokių ligų labiausiai baiminasi mūsų šalies žmonės.
Pirmiausia, žinoma, jie bijo vėžinių susirgimų. Tai turbūt natūralu, nes tai asocijuojasi su mirtimi. Antroje vietoje – širdies kraujagyslių ligos. Toliau rikiuojasi nervų ligos, vyrų ir moterų ligos. Apie diabetą, atrodo, kalbama nemažai, bet jis paskutinėje vietoje. Mažiau nei trečdalis apklaustųjų baiminasi cukrinio diabeto.
Apie diabetą, atrodo, kalbama nemažai, bet jis paskutinėje vietoje. Mažiau nei trečdalis apklaustųjų baiminasi cukrinio diabeto.
Nėra pakankamai informacijos apie cukrinį diabetą. Ta informacija, kuri skleidžiama, nėra pakankama, nepasiekia mūsų visuomenės. Kovoti su diabetu reikalingos priemonės. Mes esame paruošę nacionalinės diabeto programos projektą, kuris apima pirminę, antrinę ir tretinę profilaktiką.
Pirminė profilaktika yra poveikis visuomenei, švietimas. Antrinė – savalaikis cukrinio diabeto, asmenų, kurie pasižymi rizikos veiksniais, išaiškinimas. Tretinė profilaktika – tai individualizuotas jau sergančių cukriniu diabetu gydymas.
Šiuo metu Lietuvoje yra, kaip minėjau, daug naujų preparatų, tačiau kol kas jie pacientui negali būti taikomi kaip pirmo ar antro pasirinkimo vaistai. Yra tam tikrų ribojimų. Žinoma, tai lemia finansinės mūsų šalies problemos. Tačiau mes, gydytojai, manome, kad žmogui, sergančiam diabetu, turėtų būti skiriami tie vaistai, kurie jam reikalingi. Tikimės, kad vis dėlto netolimoje ateityje mūsų pacientai gaus efektyvių ir saugių vaistų. Ypač turiu omenyje širdies kraujagyslių ligas.
– Minint Pasaulinę cukrinio diabeto dieną, kokią medikų žinią visuomenei norėtumėte perduoti?
– Pirmiausia – tikrintis dėl galimo cukrinio diabeto. Jei žmogus turi rizikos veiksnių, jis turėtų pasitikrinti, kreiptis į šeimos gydytoją bent kartą per metus. Antra – gerai kontroliuoti diabetą. Nepakanka gerai jaustis ir vartoti vaistus. Žmogus ateina pas gydytoją ir sako – gerai jaučiuosi, vartoju vaistus, o į rodiklius nekreipiu dėmesio. Tai pagrindinė problema. Nepakanka gerai jaustis ir gerti vaistus. Rodikliai turi būti tie, kurie reikalingi, siūlomi. Norėčiau palinkėti sergantiems diabetu gerai valdyti, kontroliuoti savo ligą, o sveikiems – nesusirgti šia liga.
