Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kaip miegą paversti saldžiu ir kokybišku?

Pelėda lututė
Leidyklos „Lututė“ nuotr. / Pelėda lututė
Šaltinis: Žinių radijas
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kasmet kovo pabaigoje minima Pasaulinė miego diena. Jos tikslas – atkreipti dėmesį į miego svarbą, priminti, kad miego sutrikimai yra žmogaus sveikatos dalis ir jie gali būti sėkmingai gydomi. Vilniaus universiteto Santariškių klinikų gydytoja neurologė, miego specialistė Raminta Masaitienė sako, kad jeigu miegame nekokybiškai, tai ir atsibudę negalime gyventi pilnaverčio gyvenimo.

„Miegas mums yra labai svarbus. Miegas yra trečdalis mūsų gyvenimo. Jei tas trečdalis yra nevisavertis, nekokybiškas, per trumpas, tai ir likę du yra nevisiškai pilnavertiški“, – laidoje „Mano sveikata“ kalbėjo R. Masaitienė.

Trumpalaikių miego sutrikimų, pasak jos, turi kiekvienas žmogus – pavyzdžiui, susirgus ūmia liga ar pakeitus laiko juostą. Kalbant apie ilgalaikę, lėtinę nemigą, ja serga apie 15 proc. Europos gyventojų.
 

Anot jos, miego sutrikimų yra per 90, kuriuos galima suskirstyti į 4 grupes. Pirmojoje grupėje pagrindinis simptomas yra nemiga. Kitoje grupėje pagrindinis simptomas – mieguistumas dienos metu. Dar viena grupė – miego sutrikimai dėl miego budrumo ritmo sutrikimų, režimų sutrikimai. Kita grupė – parasomnijos, kurių žinomiausia yra lunatizmas.

Miega per mažai

R. Masaitienės teigimu, naujųjų technologijų amžiuje, žmonės, taupydami laiką, miega per mažai.

„Yra atskiras terminas – nepakankamo miego sindromas, kai žmonės miega per mažai, kai jie neskiria laiko, nes jiems atrodo, kad tą laiką, kurį gali praleisti miegui, jie gali praleisti žymiai naudingiau, jų nuomone“, – kita vertus, neurologė pastebi, kad per ilgas miegojimas irgi yra sutrikimas. Jos teigimu, vidutiniškai suaugęs, darbingo amžiaus žmogus, turėtų miegoti 7-8 val. 

Ji pastebi, kad miego metu smegenyse vyksta daugybė biocheminių procesų.

„Yra tam tikrų dalykų, kurie tik miego metu vyksta. Sakykim, augimo hormonas. Jeigu mamos sakydavo: miegok, augsi didelis, tai jos buvo teisios“, – pastebi neurologė.

Miego metu taip pat skiriasi lytiniai hormonai, stiprinamas imunitetas, pailsinama širdis, perdirbama informacija.

Geras miegas – pirmiausia pakankamas miegas.

Vyturiai ir pelėdos

Neurologės teigimu, natūralu ir normalu yra tai, kad vieni žmonės keliasi anksti rytais, o 9 val. vakaro jiems jau norisi miego, kai kiti, vadinamosios pelėdos, yra aktyvesni vakarais, vėliau keliasi. Problemos prasideda tada, kai miego ritmas tampa visiškai kitokiu nei įprasta.

„Kai žmonės trečią, ketvirtą ryto pradeda eiti ruoštis miegoti, o po to miega iki pusės dienos, arba atvirkščiai: kai penktą valandą vakaro jau eina miegoti, nubunda antrą nakties – ir ką tokiu metu daryti? Tada yra problema, bet genetinis pagrindas šiek tiek tam yra“, – pasakoja R. Masaitienė.

Kokybiškas miegas

Geras miegas, pasak neurologės, pirmiausia pakankamas miegas. Nors ir yra išimčių, kai žmonėms pakanka 4-6 val. miego, jos yra retos. Pasak R. Masaitienės, daryti tyrimai parodė, kad tiems žmonėms, kurie sako pailsintys miegodami 6 val., leidus miegoti 7 val., dėmesio koncentracijos, atminties ir kitus testus jie atliko geriau, nei pamiegoję 6 val.

Ji nurodo, kad miegas turi savo struktūrą: pirmoje nakties pusėje miegame giliau bei rečiau nubundame. Kokybiškam miegui svarbu ne tik taisyklinga miego struktūra, bet ir tai, kad nebūtų trikdžių: knarkimo, kvėpavimo sunkumo, širdies veiklos sutrikimų ir pan.

Miegą taip pat veikia ir šviesa. „Būtų idealu, jeigu eitume miegoti su tamsa, o pabustume su pirmaisiais saulės spinduliais. Deja, gyvename tokioje laiko juostoje, kai tas tamsusis periodas būna labai ilgas.“

Gydytoja pastebi, kad žmonės įvairiai prisiderina prie miego ritmo pokyčių, tačiau visiems patartina eiti miegoti ir kelti tuo pačiu metu ir užmigti iki vidurnakčio. 

Būtų idealu, jeigu eitume miegoti su tamsa, o pabustume su pirmaisiais saulės spinduliais. Deja, gyvename tokioje laiko juostoje, kai tas tamsusis periodas būna labai ilgas, – sakė R.Masaitienė.

Sporto indėlis
 
Dar labai svarbu darbo – poilsio režimas, reguliarus fizinis aktyvumas – maždaug 3 kartus per savaitę po 45 minutes. Be to, sportas esą turi būti atliekamas ne vėliau kaip 3-4 val. iki miego – antraip organizmas nespėja pasiruošti miegui.

Sportas taip pat turėtų būti vidutinio intensyvumo: „Sportuojant reguliariai, yra įrodyta, kad net pirminių nemigų gydymui viena iš alternatyvų medikamentiniam gydymui yra (sportas – red.), o profilaktikai tai tikrai puikiai. Ir nerimą mažina, ir nuotaiką gerina.“

Taip pat yra svarbu santarvė su savimi – esant problemai, ieškoti jos priežasties, o tada arba šalinti problemą, arba pakeisti į ją požiūrį. Miegą veikia neigiamai alkoholio vartojimas – juo miegas dirginimas, o alkoholikams dažnai išsivysčiusi nemiga. Kofeino turintys produktai ir energetiniai gėrimai nerekomenduojami 4 val. iki miego. Elektroninių priemonių nereikėtų naudoti bent 2 val. iki miego, o miegamajame tokių priemonių esą išvis neturėtų būti.

Nors persivalgius eiti miegoti negerai, tačiau tuščiu skrandžiu – taip pat. Gydytoja sako, kad užmigti gali padėti išgertas trečdalis stiklinės pieno arba suvalgytas bananas.

Visą laidos „Mano sveikata“ įrašą klausykite čia.

Žinių radijas
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką