Žaidynių dalyviai ir dienotvarkė
54 metų kaišiadorietis Algirdas Brazauskas į transplantuotų žmonių žaidynes atvyks su 19-mete dukterimi Giedre. Jiedu dalyvaus eisenoje.
„O į žaidynes, sakau, dukrą pasiųsiu, – juokauja Algirdas. – Aš pats nelabai ką galiu daryti“. Jam donoro širdis buvo persodinta prieš aštuonerius metus – 2006 metų vasarą.
„Priekaištų“ donoro širdžiai nei Algirdas, nei gydytojai neturi – ji plaka normaliai. Tačiau kitos ligos neapleidžia. Prieš keturis mėnesius Algirdas ištvėrė klubo sąnario endoprotezavimo operaciją, prieš porą metų – stuburo operaciją.. „Pjausto ir pjausto mane“, – atsidūsta vyras, prieš širdies transplantaciją dirbęs elektromechaniku.
Kai savijauta gera, tai ir sportuoti galima
47 metų marijampolietis Arūnas Kunca su donoro širdimi krūtinėje gyvena daugiau kaip aštuonerius metus. Vyras žada dalyvauti transplantuotų žmonių žaidynėse – stums rutulį, mes kamuoliuką, žais petankę.
Tarptautinio lygio žaidynėse Arūnas dalyvaus pirmą kartą, tačiau ne tokiose svarbiose varžybose – ne pirmą. Prieš tarptautines transplantuotų žmonių žaidynes Arūno dar laukė pasirodymas Marijampolės regiono neįgaliųjų žmonių žaidynėse. „Kai savijauta gera, tai ir sportuoti galima, žinoma, nedideliu krūviu“, – sako Arūnas.
-
Su persodinta širdimi gyvenantis Kęstutis Monkevičius: kaip padėkoti už dovanotą antrą gyvenimą?
-
Tikros Lietuvos transplantuotų žmonių istorijos: kūdikis, sulaukęs donoro širdies
-
Su donoro širdimi gyvenantis Egidijus Zymonas: „Sūnus nurimsta ir užmiega ant mano krūtinės“
-
Mažylio su persodinta širdimi motina: donoro tėvams buvo labai sunku aukoti jo širdį mano sūnui
Įgimta širdies liga Arūnas sirgo nuo vaikystės. Kai liga ėmė progresuoti, prireikė transplantacijos. Teko atsisakyti vairuotojo darbo.
Apie žmogų, kurio širdis plaka jo krūtinėje, Arūnas žino nedaug – tik amžių ir lytį. „Aišku, kad norėtųsi sužinoti daugiau. Norėtųsi su jo artimaisiais bendrauti, galų gale padėkoti už tai, kad gavau jo širdį“, – kalba Arūnas.
Galbūt jis pasinaudos galimybe su antrą gyvenimą jam padovanojusiais donoro artimaisiais bendrauti laiškais ir bent šitokiu būdu – per atstumą ir anonimiškai – jiems padėkoti? Beje, dovanota donoro širdis privertė Arūną pakeisti požiūrį į organų transplantaciją – suprato, kaip tai yra svarbu sergančiajam.
Iki transplantacijos operacijos apie organų donorystę Arūnas beveik nieko nežinojo: „Tik buvau girdėjęs apie tai. Juk niekada neatrodė, kad ir pačiam kada tos transplantacijos prireiks.“
