Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Klastingam vėžiui nustatyti pakanka šlapimo lašo

Medikai
Fotolia nuotr. / Medikai
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvoje jau galima daug paprasčiau diagnozuoti ankstyvąjį šlapimo pūslės vėžį. Pacientui pakanka šlapimo porciją surinkti į specialų citologinio tyrimo indelį. Mėginys toliau keliauja į laboratoriją, kur ištiriamas taikant modernią skystųjų terpių technologiją.

Šis metodas, kurį pirmoji šalyje įdiegė Patologijos diagnostikos laboratorija, leidžia palengvinti šlapimo pūslės vėžio prevencijos darbą. Laboratorijos specialistai citologinį šlapimo pūslės ląstelių tyrimą „UroCyte“ pusę metų testavo bendradarbiaudami su Vilniaus universiteto Onkologijos instituto urologais.

„Bandymai patvirtino didelį šio patogaus žmogui neinvazinio tyrimo tikslumą. Jis leidžia pastebėti 70–90 procentų piktybinių šlapimo pūslės navikų. Ypač efektyviai galima aptikti labai agresyvų pereinamųjų ląstelių vėžį, kuriam nustatyti Lietuvoje dažniausiai taikomas itin skausmingas pacientui invazinis metodas“, – aiškino Patologijos diagnostikos laboratorijos gydytoja patologė medicinos mokslų daktarė Jolita Rimienė.

Pasak jos, išsivysčiusiose Vakarų valstybėse tokius citologinius šlapimo tyrimus jau seniai plačiai naudoja ne tik gydytojai urologai, bet ir šeimos gydytojai. Ten šlapimo pūslės vėžys dažniausiai diagnozuojamas ankstyvojoje stadijoje, kai jį galima lengviau įveikti.

Reikia nustatyti kaip galima anskčiau
 
„Kuo anksčiau šlapimo pūslės vėžys nustatomas, tuo geresni gydymo rezultatai. Deja, Lietuvoje ši mirtina onkologinė liga dažniau nustatoma jau įsibėgėjusi. Tokių atvejų daugėja. Europos Sąjungoje išsiskiriame nuo šlapimo pūslės vėžio mirusių vyrų skaičiumi. Todėl svarbu, kad apie „UroCyte“ tyrimą kuo geriau būtų informuoti mūsų šeimos gydytojai, kuriems pirmiesiems tenka atskirti prasidedančios klastingos ligos simptomus“, – pastebėjo gydytoja patologė J.Rimienė.

Kasmet šlapimo pūslės vėžio diagnozę išgirsta apie 300 Lietuvos gyventojų. Dažniausiai suserga 50–70 metų amžiaus žmonės. Vyrus ši agresyvi liga užklumpa dvigubai dažniau nei moteris. Kiekvienam žmogui, pastebėjus šlapime kraujo, padažnėjus šlapinimuisi ar jo metu jaučiant skausmą, reiktų konsultuotis su gydytoju. Ypač atidūs turi būti šlapimo pūslės vėžio rizikai priklausantys gyventojai.

Šlapimo pūslės vėžio rizikos veiksniai:

šia onkologine liga sirgo giminaitis;
 darbas užterštoje aplinkoje (dujų, dažų, plastmasės, gumos, odos pramonė);
rūkymas;
padidintas chloro kiekis geriamajame vandenyje;
gydymas ciklofosfamidu, fenacetinu;
gydymasis jonizuojančia spinduliuote dubens srityje dėl kitų piktybinių navikų.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką