Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lytinio akto nutraukimą kaip apsaugą nuo nėštumo praktikuoja penktadalis lietuvų

Seksas iš draugiškumo?
Shutterstock nuotr. / Seksas iš draugiškumo?
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Tyrimai rodo, kad net 44 proc. nėštumų Europoje yra neplanuoti, o 64 proc. pasibaigia abortu. Gydytojai akušeriai ginekologai, reprodukcinės sveikatos specialistai ir moterų teisių gynėjai vargu ar artimiausiu metu be politikų supratimo pajėgs pakeisti situaciją. Visgi žinodami ir šviesdami moteris apie naujausias apsisaugojimo nuo nėštumo priemones, jie gali padėti išvengti neplanuotų nėštumų ir jų nutraukimų.

Lietuvoje šiuo metu verda aštrios diskusijos dėl valdžios vyrų ketinimo uždrausti abortus. Kol mūsų šalyje nesuformuota ir neįdiegta jokia lytinio švietimo politika, programa ar strategija, žmonės, o ypač jaunimas, ir toliau mylisi nenaudodami jokių apsisaugojimo priemonių, neplanuotai pastoja, gimdo vaikus ir sunkiai kabinasi į gyvenimą.

Šalyje daugėja moterų, kurios gyvenime nori pačios būti atsakingos už savo kūną, turėti pasirinkimo laisvę, planuojant ir gimdant vaikus tada, kai jos to nori ir mano, jog atėjo tinkamas metas.

Daugėja ir tų, kurios gyvenime turi ambicijų ir tikslų, tačiau niekada neišsižadėjo savirealizacijos, kuriant šeimą.

Turi pačios kontroliuoti  savo gyvenimą

Pasak neseniai Lietuvoje viešėjusios pasaulinio lygio seksualinės ir reprodukcinės sveikatos ekspertės gydytojos Tinos Peers, šiais laikais emancipuotos moterys pačios turėtų kontroliuoti savo nėštumą, o tai reiškia, ir savo gyvenimą.

Nebūčiau baigusi universiteto, įgijusi specialybės, dariusi mokslininkės karjeros ir įsitvirtinusi gyvenime, jeigu dar būdama moksleivė ar studentė būčiau pastojusi.

„Nebūčiau baigusi universiteto, įgijusi specialybės, dariusi mokslininkės karjeros ir įsitvirtinusi gyvenime, jeigu dar būdama moksleivė ar studentė būčiau pastojusi. Daugumai merginų ir moterų neplanuotas nėštumas yra didelis išbandymas, nes dažnai jos lieka vienos su kūdikiu ant rankų, nuo jų nusigręžia artimieji, jos neįgyja išsilavinimo. Kad galėtų pasirūpinti savo vaiku, joms tenka dirbti kvalifikacijos nereikalaujančius darbus, galiausiai neatlaikydamos gyvenimo sunkumų tokios moterys verkdamos prašo socialinės pagalbos ir tampa visuomenės išlaikytinėmis”, - aiškina gydytoja T.Peers iš Jungtinės Karalystės.

Jos teigimu, moterys privalo gauti visą reikiamą informaciją apie šiuolaikines kontracepcijos priemones, jos turi būti prieinamos nepriklausomai nuo moters materialinės pedėties.

Tina Peers
Tina Peers

„Beveik kiekvienai merginai 15-ojo gimtadienio proga padovanočiau po šiuolaikinę ilgalaikės kontracepcijos priemonę – gimdos spiralę, kuri patikimai apsaugo nuo nepageidaujamo nėštumo, o hormonų kiekis joje minimalus”, – sakė dvi dukras pagimdžiusi reprodukcinės sveikatos specialistė.

Kokios naujovės pasiekia Lietuvą?

Nuo šių metų pradžios daugelyje Europos Sąjungos šalių, taip pat ir Lietuvoje, pasirodė nauja ilgalaikės kontracepcijos priemonė, užtikrinanti efektyvią apsaugą nuo nepageidaujamo nėštumo, kuri trunka iki trejų metų. Tai – hormoninė minispiralė.

Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojos ginekologės Žanos Bumbulienės, merginos gana dažnai pamiršta išgerti kontraceptinę tabletę ir rizikuoja pastoti.

Merginos gana dažnai pamiršta išgerti kontraceptinę tabletę ir rizikuoja pastoti.

Gydytojos teigimu, dėl kontraceptinių tablečių, pleistro, žiedo vartojimo klaidų Lietuvoje kasmet pastoja apie 80 moterų iš 1000.

Ž.Bumbulienė prognozuoja, kad vis daugiau lietuvių ateityje rinksis ilgalaikės kontracepcijos priemones. Tokia tendencija pastarąjį dešimtmetį stebima Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse.

Gydytoja tikisi, kad ir mūsų moterys pradės labiau pasitikėti efektyviomis priemonėmis negu nutrauktu lytiniu aktu, kurį kaip „apsisaugojimo“ priemonę praktikuoja apie 20 proc. lietuvių.

Nėra lytinio švietimo programos

Praėjusių metų Europos ginekologų asociacijos (ESG) kongrese, kuris vyko rugsėjo 18–21 dienomis Briuselyje, buvo pristatyti 2013 metų „Barometro” tyrimai dėl moterų galimybės gauti informacijos apie modernius kontracepcijos metodus.

Tyrimas atliktas 10-yje Europos šalių, tarp kurių buvo ir Lietuva.

Žana Bumbulienė
Žana Bumbulienė

Tyrimo duomenys parodė, kad tik 60 proc. iš tirtųjų šalių turėjo įdiegtas valstybines lytinio švietimo programas (tai Didžioji Britanija, Vokietija, Lenkija, Prancūzija, Švedija ir kt.), 30 proc. šalių, tarp kurių greta Čekijos, Italijos, Ispanijos, Bulgarijos išsirikiavusi ir Lietuva, tokių programų iki šiol neturi.

„Barometro” tyrimų rezultatai atskleidžia, kad Lietuvoje propaguojamas susilaikymas nuo lytinių santykių, dėl informacijos apie kontracepciją stygiaus ir įvairiausių mitų mažai kalbama apie apsisaugojimo būdus.

Katalikų bažnyčios atstovai agituoja susilaikyti, mokyklose pedagogai bijo apie lytinį švietimą viešai kalbėti, nes turi nepakankamai žinių ir įgūdžių, kaip moksleiviams geriau pateikti informaciją.

Valstybėje nėra lytinio švietimo politikos, neįdiegta nė viena kontraceptinių priemonių kompensavimo programa net vargingiausiai gyvenančioms moterims.

Patys tėvai vengia su savo atžalomis atvirai pasikalbėti apie lytinius santykius. Medikams taip pat kartais trūksta informacijos apie šiuolaikines kontracepcijos priemones. Net ir informuodami bei paskirdami jas moterims, nėra garantuoti, kad pastarosios išgalės jas įsigyti, nes valstybėje nėra lytinio švietimo politikos, neįdiegta nė viena kontraceptinių priemonių kompensavimo programa net vargingiausiai gyvenančioms moterims.

Tuo tarpu Estijoje valstybė kompensuoja daugelio kontraceptikų kainos dalį, o jauni žmonės apsisaugojimo priemonių bei gydytojo konsultaciją gali gauti nemokamai jaunimo kabinetuose.

„Barometro” tyrimas rodo, kad žinių apie kontracepcijos priemones Lietuvos moterys turi mažiausiai Europoje – tik 10,5 proc.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką