Šią praktiką imta taikyti neatsižvelgiant, kad ligonių kasa, jei įstaiga išnaudojusi reabilitacijai skirtas lėšas, negali patvirtinti tokių paslaugų apmokėjimo. Problema savaitės viduryje aptarta su Panevėžio ir Utenos apskričių ligoninių vadovais.
Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Sigita Paulauskienė teigia: problema ta, kad siunčiančioje gydymo įstaigoje, nė nepatikrinus informacinėje sistemoje, ar teritorinė ligonių kasa elektroniniu būdu patvirtino sutikimą apmokėti reabilitaciją, pasakoma pacientui, kad jis gali vykti į sanatoriją. Kai pacientas nuvyksta, paaiškėja, kad pažyma nepatvirtinta. Priežastis – įstaiga, siunčianti į reabilitaciją, išnaudojusi šiam tikslui skirtas PSDF biudžeto lėšas.
Gydytojas negali liepti pacientui vykti į sanatoriją, kol nepatikrina, ar yra ligonių kasos sutikimas apmokėti paslaugą.
Teisybės, pasak S. Paulauskienės, pacientui nesakoma, bet pasakoma, kad ligonių kasa laiku nesutvarkė reikiamų dokumentų, todėl reikės laukti. Tada gydymo įstaigos darbuotojai puola aiškintis, ką turi daryti, kad pacientui nereikėtų grįžti namo. Nepaisant to, pacientui vis tiek tenka sėdėti sanatorijos koridoriuje ir laukti, kol jo reabilitacijos apmokėjimas bus patvirtintas arba atmestas. Natūralu, jog kyla nepasitenkinimas, o suklaidintas pacientas mano, kad dėl situacijos kalti ligonių kasos specialistai.
Panevėžio TLK primena: nuo 2013 m. lapkričio 1 d. dokumentai, garantuojantys pacientams apmokėjimą už reabilitacijos paslaugas iš PSDF biudžeto, tvirtinami elektroniniu būdu. Apie dokumento patvirtinimą pacientą privalo informuoti į reabilitaciją siunčiančios įstaigos gydytojas, pačiam pacientui kreiptis į ligonių kasą nereikia.
Apie dokumento patvirtinimą pacientą privalo informuoti į reabilitaciją siunčiančios įstaigos gydytojas, pačiam pacientui kreiptis į ligonių kasą nereikia.
Gydytojas negali liepti pacientui vykti į sanatoriją, kol nepatikrina, ar yra ligonių kasos sutikimas apmokėti paslaugą. Tik esant tokiam sutikimui, pacientui nurodoma telefonu su reabilitacijos įstaiga suderinti atvykimo datą. Taip pat gydytojas negali nurodyti pacientui į kurią konkrečią reabilitacijos įstaigą jis turi vykti – įstaigą renkasi pats pacientas iš gydytojo jam pateikto sąrašo pagal susirgimo profilį.
Gydymo įstaigų darbuotojai turėtų suprasti, kad ligonių kasai nepatvirtinus paslaugos apmokėjimo, iš anksto į sanatoriją nusiųstam pacientui gali tekti grįžti namo. Dėl to jis patirs stresą, turės išlaidų, sugaiš laiko. Medikai turėtų visa tai įvertinti ir atsakingiau elgtis su pacientais – nesiųsti jų į sanatorijas, kol neišsiaiškina, ar įstaiga apskritai turi reabilitacijai skirtų lėšų.
Jei lėšų nebėra, o pacientas pagal indikacijas privalo neatidėliotinai gauti reabilitacinį gydymą, siunčianti įstaiga turi raštu kreiptis į ligonių kasą ir gauti sutikimą, kad ši neprieštarauja, jog pacientui išimties tvarka būtų skirta reabilitacija. Išnagrinėti gydymo įstaigos prašymą, įvertinus paciento sveikatos būklę, neatidėliotinos reabilitacijos reikalingumą, ir pateikti atsakymą – neprieštaravimą arba atsisakymą apmokėti reabilitacijos paslaugas – teritorinė ligonių kasa turi per 3 darbo dienos.
Gydymo įstaigos skundžiasi, kad reabilitacijai skiriama per mažai lėšų, tačiau metų pradžioje jos ne itin atsakingai dalija siuntimus į reabilitaciją – ne visada atsižvelgia į poreikio būtinumą, lėšų paskirstymą ketvirčiais.
Ligonių kasos specialistai, suprasdami į kokią padėtį dėl gydymo įstaigų neatsakingumo patenka pacientai, pastaruoju metu atsakymus rengia skubos tvarka ir siunčia faksu. Per praėjusią savaitę neprieštaravimų pasirašyta beveik 20. Atsisakyta apmokėti 2 kartus. Pabrėžtina tai, kad siunčiant atsisakymą apmokėti, paprastai pasiūlomi alternatyvūs reabilitacijos būdai.
Panevėžio TLK sutinka, kad medicininės reabilitacijos poreikis iš dalies viršija jos kompensavimo galimybes, bet pastebi ir kitą dalyką: gydymo įstaigos skundžiasi, kad reabilitacijai skiriama per mažai lėšų, tačiau metų pradžioje jos ne itin atsakingai dalija siuntimus į reabilitaciją – ne visada atsižvelgia į poreikio būtinumą, lėšų paskirstymą ketvirčiais. Dėl to metų gale nebegali į reabilitaciją išsiųsti sunkių ligonių. Medikai primiršta, kad medicininės reabilitacijos prioritetas –pacientai po operacijų, kurie be reabilitacinio gydymo negalėtų grįžti į aktyvų gyvenimą.
Praktika rodo, jog gydymo įstaigose išnaudojus lėšas, pacientui, kuriam priklauso reabilitacija, dažnai sakoma, kad į sanatoriją jis galės vykti tada, kada ligonių kasa skirs lėšų. Tokiais atvejais nutylima, kad metinės lėšos kiekvienai gydymo įstaigai paskiriamos metų pradžioje, o vėliau joks skirstymas nebevyksta.
