„Surinkti duomenys rodo, kad didžiausias išlaidas patiria onkologinių ligų pacientai. Nors valstybė skiria didžiules sumas, o nustatyti gydymo metodai kompensuojami 100 proc., apklaustieji nurodė, kad naujausi, modernūs gydymo metodai gali pareikalauti šimtatūkstantinių sumų“, – teigia tyrimą inicijavusios draudimo bendrovės „Seesam Insurance AS Lietuvos filialo“ vadovė Brigita Blabaščiūnienė.
Tyrimo duomenimis, miokardo infarktas ar inkstų nepakankamumas reikalauja mažiau asmeninių išlaidų. Po infarkto pacientai išleidžia maždaug 2–7 tūkst. litų per metus. Inkstų nepakankamumo atveju, jau po inkstų transplantacijos, išlaidos gali siekti maždaug iki 3,6 tūkst. litų per metus.
Išlaidų žirklės: nuo 60 iki 3600 litų
Pasak inkstų ligas ir transplantacijas patyrusius žmones vienijančios asociacijos „Gyvastis“ vadovės Ugnės Šakūnienės, pacientų, dar laukiančių transplantacijos, išlaidos kitokios.
Inkstų ligomis serga apie 10 proc. žmonių, tačiau vos 5 proc. žino, kas tie inkstai, kur jie yra, ką jie veikia.
„Geri fosforo surišikliai, reikalingi dializių etape, gali atsieiti iki 1 tūkst. litų per mėnesį. Jų daug kas nevartoja – per brangu. Tačiau be šio medikamento iki 100 kartų padidėja tikimybė mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tiesa, šiemet pradėtas kompensuoti vienas fosforo surišiklis, tačiau jo skyrimo indikacijos labai griežtos, todėl daugelis pacientų jų negauna“, – apgailestavo U.Šakūnienė.
Ji pažymėjo, kad žmonės apie inkstų ligas žino labai mažai, nes jos klastingos ir tylios: nepajunti sergąs tol, kol inkstai visiškai nustoja veikti, ir kelio atgal nebėra.
„Inkstų ligomis serga apie 10 proc. žmonių, tačiau vos 5 proc. žino, kas tie inkstai, kur jie yra, ką jie veikia“, – kalbėjo U.Šakūnienė.
Moteris atkreipė dėmesį, kad inkstai atlieka ne tik skysčių šalinimo funkciją. Jie labai svarbūs ir kalcio bei fosforo apykaitai. „Tai – ne papildai. Tai – vaistas“, – dar kartą akcentavo U.Šakūnienė.
Inkstų ligomis sergančių pacientų apklausa parodė, kad po transplantacijos vaistams ir papildams jie išleidžia nuo 60 iki 3600 litų, priklausomai nuo finansinių galimybių ir ligos eigos.
Iš viso inkstų ligomis 2012 metais sirgo 17800 pacientų. Dar 1400 šalies gyventojų inkstų veiklos sutrikimai pirmą kartą buvo diagnozuoti praėjusiais metais.
„Kai susergi, tampi nedarbingas. Tada tau ir vienas kitas šimtas litų per mėnesį pasidaro neįkandami pinigai", – apgailestavo U.Šakūnienė.
Pinigus suryja papildomos konsultacijos ir modernūs gydymo metodai
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovas doc. dr. Romualdas Gurevičius atkreipė dėmesį, kad visi apklausos dalyviai pabrėžė iš esmės gerai vertinantys Lietuvos sveikatos sistemą ir sakė suprantantys Privalomojo sveikatos draudimo fondo indėlį.
Kai susergi, tampi nedarbingas. Tada tau ir vienas kitas šimtas litų per mėnesį pasidaro neįkandami pinigai.
„Žmonės žino, kad daugumoje pasaulio šalių joks valstybinis sveikatos draudimas negarantuos papildomų tyrimų, papildų įsigijimo ir pan., juolab kad nėra įrodymų, kad šios priemonės būtų efektyvios“, – kalbėjo R.Gurevičius.
Infarkto ir inkstų nepakankamumo ligų atvejais daugiausiai pacientų asmeninių pinigų suryja išlaidos vaistams ir papildams. Be to, išlaidų reikalauja ir tyrimai, reabilitacija. Sergant onkologinėmis ligomis, prisideda išlaidos brangioms procedūroms, gydytojų konsultacijoms.
Tyrimo metu onkologinių ligų grupės dalyviai vardijo įvairias sumas: „Per dvejus metus išleidau 300 tūkst. litų“, „Gydymas kainuoja 30 tūkst. litų per mėnesį“, „Mėnesiui už vieną vaistą 2 tūkst. litų nėra daug, tačiau reikia bent šešių kursų“.
Išgyvenamumo rodiklis po infarkto – prastas
2012 metais Lietuvoje infarktu sirgo 8300 žmonių. Be to, pernai liga naujai buvo nustatyta dar apie 1900 gyventojų. 1274 žmonės mirė nuo miokardo infarkto.
„Tai rodo, kad liga labai rimta. Vertinant Europos kontekste, mūsų pacientų išgyvenamumo rodiklis nėra vertinamas labai palankiai, mirtingumas siekia daugiau nei 6 proc. Šalyse, kurių rodiklis vertinamas kaip geras, mirtingumas siekia 4 proc.“ – aiškino R.Gurevičius.
Bendros infarktą patyrusių pacientų išlaidos metams svyruoja nuo 1900 iki 7000 litų. Vien vaistams išleidžiama apie 60–100 litų per mėnesį. Papildai mėnesiui kainuoja dar apie 100–150 litų. Skaičiuojama, kad tik vaistams ir papildams kasmet atseikėjama apie 1900–3000 litų. Suma priklauso nuo ligos atvejo, eigos, konkrečių vaistų gamintojo, akcijų vaistinėse.
Dar apie 500–1500 atriekiama reabilitacijos procedūroms. Turtingesni pacientai nevengia ir privačių medicinos klinikų paslaugų. Vizitams jose išleidžiama apie 570 litų per metus.
Kasmet suserga apie 0,5 proc. šalies gyventojų
Onkologinėmis ligomis Lietuvoje iš viso serga apie 73 tūkst. gyventojų. Pernai diagnozuota 18 tūkst. naujų piktybinio naviko atvejų.
„Lietuvių mirtingumas nuo onkologijos lentelėse atsiduria greta danų ir estų rodiklių – tai santykinai nėra prastas rezultatas. Latvių rodiklis yra antras pagal blogumą“, – palygino R.Gurevičius.
Tačiau pagal lėšas, skiriamas onkologiniams pacientams gydyti, Lietuva atsiduria pačioje lentelės apačioje.
Tačiau pagal lėšas, skiriamas onkologiniams pacientams gydyti, Lietuva atsiduria pačioje lentelės apačioje. Daugiausiai pinigų onkologiniams ligoniams skiria Vokietija.
„Lietuvoje sergamumas onkologinėmis ligomis auga, tačiau jis yra palyginti nedidelis: 100 tūkst. gyventojų tenka 55 visų vėžio formų atvejai. Vadinasi, kasmet piktybiniais navikais suserga apie 0,5 proc. šalies gyventojų. Tačiau mirtingumo struktūroje onkologinės ligos užima antrą vietą“, – niūrią statistiką pristatė R.Gurevičius.
Pinigai gyvybės neišgelbėjo
Onkologinių ligonių gydymas pasaulyje yra vienas iš brangiausių. Europos šalyse pernai išleista 126 mlrd. eurų vėžio gydymui.
„Valstybė garantuoja vaistų ir procedūrų 100 proc. kompensaciją. Tačiau valstybės patvirtinti kompensuojami preparatai ir procedūros padeda ne visiems. Pacientai domisi naujausiais pasiekimais ir galimybėmis. Kartais pažangesnius nekompensuojamus preparatus siūlo ir gydytojai“, – kalbėjo R.Gurevičius.
Dendritinių ląstelių vakcinacijos procedūra gali kainuoti 27600-41000 litų. Vieno vaisto kursas – apie 2000 litų, o tokių kursų reikia bent šešių. Onkopsichologo paslaugoms metams vidutiniškai išleidžiama apie 5200 litų.
Paulo McCartney žmona mirė nuo krūties vėžio, nors pinigų šeimai tikrai netrūko.
Tačiau ne visada šios išlaidos duoda norimų rezultatų: „Paulo McCartney žmona mirė nuo krūties vėžio, nors pinigų šeimai tikrai netrūko, ji buvo gydoma visaip kaip tik įmanoma. Tačiau išgelbėti gyvybės nepavyko.“
Primygtinai ragina taupyti papildomai
„Nepamirškime, kad finansinė našta užklupus sunkioms ligoms susijusi ne tik su papildomomis išlaidomis, bet ir su prarastomis pajamomis. Jau tapo įprasta drausti būstą ar automobilį, tačiau nuo sudėtingų ligų – dar ne“, – atkreipė dėmesį B.Blavaščiūnienė.
Ji pasakojo, kad draudimas nuo kritinių ligų apima miokardo infarkto, smegenų insulto, piktybinių navikų, inkstų funkcijos nepakankamumo, išsėtinės sklerozės, regėjimo netekimo ir vidaus organų transplantacijos rizikas. Vidutinė įmoka už kritinių ligų riziką 35–40 metų ne fizinį darbą dirbančiam klientui, pasirinkus 10 tūkst. litų draudimo sumą, siekia apie 98 litus metams.
