Po sudėtingos dukters operacijos – liaupsės medikams: „Jie net savo laisvą dieną aukoja tam, kad aplankytų mano vaiką“

Elektrėnų savivaldybėje gyvenanti G.V. jau savaitę nesitraukia nuo balandžio 24 dieną Santariškių klinikose išoperuotos dukters – dešimtmetei atlikta sudėtinga neurochirurginė smegenų operacija, kurios metu pašalintas epilepsijos priepuolių židinys ir onkologinis navikas.
Santariškių klinikose
Operacija. / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

G.V. dukters inicialai irgi tokie patys kaip mamos – G.V. Gegužės 16-ąją mergaitė švęs 11 metų gimtadienį. Mama tikisi, kad dukra pagaliau galės grįžti į visavertį savarankišką gyvenimą, o skaudi pastarųjų metų patirtis teliks liūdnas prisiminimas.

Vaistai padėjo suvaldyti ligą

G.V. portalo 15min.lt redakcijai pasakojo, kad dukra gimė sveika ir guvi. Tačiau artėjant trečiajam gimtadieniui šeima pastebėjo, kad mergaitę ėmė kankinti neaiškūs traukuliai, kurių metu sustingdavo visas jos kūnas.

„Ilgus metus lankėmės ir gydėmės Santariškių klinikų Vaikų ligoninės Neurologijos skyriuje, kur dukrai buvo nustatyta židininė epilepsija. Gydytojai bandė jai pritaikyti įvairiausius vaistus, kuriuos geriant epilepsijos priepuoliai tapo reti. Galiausiai jų pasitaikydavo tik naktimis, todėl dukrytė galėjo kieme žaisti su draugais, lankyti mokyklą, iš kurios savarankiškai grįždavo į namus – kaip ir visi vaikai“, – pasakojo G.V.

Gydytojai bandė jai pritaikyti įvairiausius vaistus, kuriuos geriant epilepsijos priepuoliai tapo reti.

Nepaisant taikomo gydymo, visiškai pažaboti epilepsijos nepavyko: „Vaistai buvo geriami didelėmis dozėmis kiekvieną rytą ir vakarą. Dėl jų mergaitė buvo lėtesnė nei bendraamžiai, šiek tiek sunkiau sekėsi mokslai.“

Liga smogė po 10-ojo gimtadienio

Matyt, organizmas pamažu priprato prie vaistų, mat  po 10-ojo G.V. gimtadienio liga ėmė progresuoti, o epilepsijos priepuoliai paauglę ištikdavo vis dažniau – po kelis kartus per dieną.

Stebėdami prastėjančią pacientės būklę Vaikų ligoninės gydytojai prabilo apie chirurginį gydymą. Smegenų operacija pavojinga, todėl šeima delsė – gal pavyks be jos apsieiti?

Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Vaikų žaidimų aikštelė parke įruošta dar anksčiau
Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Vaikų žaidimų aikštelė.

Priepuoliams kartojantis ir intensyvėjant, tėvai, laikydami mergaitę už rankos, lydėdavo ją net į tualetą. Tačiau apsaugoti dukrą nuo epilepsijos priepuolių pasekmių darėsi vis sunkiau.

Nuo šių metų sausio epilepsijos priepuoliai ėmė taip kankinti, kad mergaitė be mano ar kito suaugusiojo priežiūros negalėdavo išeiti į lauką. Toliau taip gyventi negalėjome.

„Priepuolis – sekundžių reikalas, todėl yra buvę atvejų, kai krisdama dukra stipriai susižalojo galvą ir veidą. Nuo šių metų sausio epilepsijos priepuoliai ėmė taip kankinti, kad mergaitė be mano ar kito suaugusiojo priežiūros negalėdavo išeiti į lauką. Toliau taip gyventi negalėjome“, – prisipažino moteris.

Smegenyse – ne tik epilepsijos židinys, bet ir navikas

Budri, sergėjimo režimu metų metus gyvenusi šeima susisiekė su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, Vilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos Neuroangiochirurgijos centro neurochirurgu docentu Sauliumi Ročka.

„Prieš konsultaciją su juo turėjome pakartotinai atlikti magnetinio rezonanso tyrimą. Su išrašu nuvykome pas S.Ročką ir konsultacijos metu sulaukėme nemalonaus netikėtumo: sužinojome, kad toje vietoje, kur yra židinys, sukeliantis epilepsijos priepuolius, auga ir smegenų navikas“, – šokiruojančią akimirką prisiminė G.V.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Menininkai pristatė kūrinius, kurie įsikurs vaikų ligoninėje
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr.

Jos dukros laukė Lietuvoje labai reta epileptinė-onkologinė operacija. „Kitos išeities nebuvo, o ir pati dukrytė operacijos nebijojo, netgi priešingai – laukė ir vis klausinėjo, kiek dienų liko iki jos.“

Ilgos, įtemptos nerimo valandos

Balandžio 24 dieną Santariškių klinikų Vaikų ligoninės gydytojas neurochirurgas Ramūnas Raugalas kartu su kolega S.Ročka operavo dešimtmetę pacientę.

Daugiau nei 6 valandas laukiau prie lifto, kuriuo dukrą turėjo atvežti iš operacinės į intensyvios terapijos skyrių.

„Daugiau nei 6 valandas laukiau prie lifto, kuriuo dukrą turėjo atvežti iš operacinės į intensyvios terapijos skyrių. Po operacijos gydytojai paaiškino, kad reikia laiko įsitikinti, jog operacija pavyko“, – kalbėjo moteris.

Lėtai slinko nerimo ir įtampos pilnos, ilgos dienos. Keturias paras dešimtmetė pacientė praleido pirmajam intensyvios terapijos skyriuje, kur buvo akylai prižiūrima ir gydytojų, ir medicinos seserų.

„Penktą dieną G. buvo perkelta į neurochirurgijos skyriaus palatą, kurioje gydoma iki šiol. Ketvirtadienį suėjo lygiai savaitė po mūsų operacijos. Paaiškėjo, kad auglys, kurį išoperavo gydytojai, yra labai mažo piktybiškumo, todėl papildomo gydymo – chemoterapijos ir švitinimo – mums nebereikės“, – džiaugiasi mama.

Dėkinga šeimai, kolegoms ir ypač medikams

Epilepsijos priepuoliai, kankinę mergaitę ilgus metus, liovėsi. Pacientė pamažu stojasi ant kojų.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Santariškių klinikose
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Santariškių klinikose

„Operacija buvo atliekama smegenų motorikos srityje, todėl gydytojai įspėjo, kad iš pradžių dešinė kūno pusė gali būti vangesnė, tačiau laikui bėgant viskas turėtų atsistatyti. Dukra žengia pirmuosius žingsnius, kol kas dar prisilaikydama, tačiau ji labai nori grįžti į visavertį gyvenimą, – šypsojosi pašnekovė. – Gydytojai sako, kad po ligoninės mūsų laukia ilga reabilitacija, bet aš manau, kad viskas bus ir turi būti gerai.“

G.V. prisipažino negalinti žodžiais išreikšti dėkingumo gydytojams neurochirurgams R.Raugalui ir S.Ročkai.

Net Gegužės 1-ąją, šventinę dieną, jie atvažiavo pas mus: vienas ryte, kitas – vakare. Juk šeimos jų laukia irgi namuose, o jie rūpinasi mano vaiku! 

„Sunku patikėti, kad dar yra tokių gerų žmonių. Jie mano dukrą kasdien lankė ir lanko iki šiol. Net Gegužės 1-ąją, šventinę dieną, jie atvažiavo pas mus: vienas ryte, kitas – vakare. Juk šeimos jų laukia irgi namuose, o jie rūpinasi mano vaiku! Ačiū, kad esate Gydytojai ir Žmonės iš didžiųjų raidžių. Ačiū, kad išgelbėjote mano mergaitės gyvybę“, – dėkingumo neslėpė moteris.

Sunkiu gyvenimo momentu ji įsitikino, kad gali kliautis ne tik šeimos nariais, bet ir bendradarbiais bei tiesioginiais vadovais, kurie supratingai išleido slaugyti dukrą.

„Jie labai aiškiai pademonstravo, kad šiuo atveju vaikas daug svarbiau nei darbai. Dėkoju ir savo tėvams bei uošviams, kurie padeda kasdien“, – gerų žodžių negailėjo G.V., auginanti dar ir ketverių metų dukrą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius