„Ši visą Europos portretą atspindinti PSO studija, pristatyta Europos regiono biuro posėdyje, mane sukrėtė, – prisipažino ministras. – Jaučiausi blogai. Man, kaip piliečiui, kaip sveikatos politikui, kaip disidentui, gėda dėl savo šalies.“
Problemoms išvardyti trūksta rankų pirštų
V.P.Andriukaitis išvardijo silpnąsias Lietuvos vietas: tai ir vieni žemiausių Europoje moterų ir vyrų sveiko gyvenimo metų bei tikėtinos gyvenimo trukmės rodikliai, didžiausias santykis tarp pradinį ir pagrindinį išsilavinimą turinčių žmonių, pasižyminčių bloga sveikata. Vienas didžiausių jaunų vyrų nedarbo lygis.
„Esame absoliutūs lyderiai pagal migraciją tarp ES valstybių. Pirmaujame pagal savižudybių, alkoholio vartojimo ir su tuo susijusių mirčių, chroniškų kepenų ligų, mirčių dėl nuskendimų, transporto įvykių skaičiumi. Nerimą kelia sergamumas tuberkulioze. Neauga gimstamumas“, – vardijo sveikatos apsaugos ministras.
Vyrai gyvena trumpiausiai
Gyvenimo trukmė ES šalyse tarp aukščiausio ir žemiausio rodiklio reikšmės tarp vyrų sudaro 17 metų, tarp moterų – 12 metų.
2009 metų duomenimis, ilgiausia moterų gyvenimo trukmė yra Ispanijoje, kur moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė siekia 85 metus. Po to seka Prancūzija ir Italija. Lietuva pagal šį rodiklį Europos šalių kontekste atsiduria antroje lentelės pusėje – čia vidutinė tikėtina moterų gyvenimo trukmė siekia 77 metus. Trumpiau už lietuves gyvena vengrės, latvės, kitos Rytų Europos šalių gyventojos.
Jaučiausi blogai. Man, kaip piliečiui, kaip sveikatos politikui, kaip disidentui, gėda dėl savo šalies.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje moterys gyvena 11,3 metų ilgiau nei vyrai. Tai didžiausias skirtumas ES.
Tai atsispindi ir PSO ataskaitoje. Ilgiausia vyrų tikėtina gyvenimo trukmė fiksuojama Izraelyje, Islandijoje – 80 metai. Lietuva pagal šį rodiklį atsiduria beveik lentelės apačioje – 66 metai. Už lietuvius trumpiau gyvena tik moldavai, baltarusiai, kirgizai, kazachai ir rusai.
Pagal moterų ir vyrų sveiko gyvenimo metus ir tikėtinos gyvenimo trukmės skirtumus Lietuvos rodiklis pats prasčiausias Europoje. Panaši situacija Estijoje, tik šiek tiek geresnė – Latvijoje. Pagal šį rodiklį geriausiai atrodo Portugalija, Šveicarija ir Belgija.
Vaikų sveikata prastėja
Vaikų, gyvenančių žemiau skurdo ribos, rodikliai Lietuvoje palyginti su kitomis ES šalimis, yra labai aukšti. Pagal šį rodiklį Lietuvą lenkia tik Slovakija, Lenkija, Latvija, Vengrija, Bulgarija ir Rumunija.
Vaikų iki 15 metų sveikata ES kontekste yra pusėtina – pagal šį rodiklį Lietuvoje atsiduria lentelės viduryje.
Portalas 15min.lt jau rašė, kad tik 15 proc. 9–12 klasių moksleivių Lietuvoje galima pavadinti visiškai sveikais: kas trečią kamuoja alergijos, kas trisdešimtam diagnozuojama bronchų astma. Vyresniųjų klasių moksleiviai Lietuvoje dažniausiai serga vadinamosiomis lėtinėmis civilizacijos ligomis: jie labai daug laiko praleidžia prie kompiuterio, mažai juda, todėl turi antsvorio, laikysenos, stuburo problemų, regėjimo sutrikimų.
Stigmos: savižudybės ir tuberkuliozė
PSO analizė parodo, kad Lietuvoje yra didžiausias santykis tarp pradinį ir pagrindinį išsilavinimą turinčių žmonių, pasižyminčių bloga sveikata. Be to, mūsų šalyje fiksuojamas vienas didžiausių jaunų vyrų nedarbo lygis. Pagal šį rodiklį situacija prastesnė tik Airijoje, Graikijoje ir Ispanijoje.
Pagal savižudybių, tenkančių 100 tūkst. gyventojų, skaičių Lietuva yra lyderė – čia nusižudo apie 1 tūkst. žmonių per metus. Pagal šį rodiklį situacija prasta Vengrijoje, Latvijoje, Slovakijoje, Belgijoje ir Suomijoje. Mažiausiai savižudybių įvyksta Graikijoje, Kipre, Italijoje, Ispanijoje ir Didžiojoje Britanijoje.
Lietuvoje sergamumas tuberkulioze siekia 47,5 atvejo iš 100 tūkst. gyventojų.
Sergamumas tuberkulioze Lietuvoje irgi pavojingai grėsmingas. Lietuvoje, kuri patenka į tuberkuliozės atžvilgiu labai rizikingų šalių grupę, didžiausia problema yra laiku iki galo nepagydyta, užleista tuberkuliozė, kuri tampa atspari vaistams.
Lietuvoje sergamumas tuberkulioze siekia 47,5 atvejo iš 100 tūkst. gyventojų. Lietuva patenka į rizikos šalių grupę. Joje yra šalys, kuriose šis rodiklis yra didesnis nei 40. Kasmet pirkti vaistams nuo tuberkuliozės išleidžiama apie 2,5 mln litų.
Rimtų problemų dėl tuberkuliozės paplitimo turi latviai, estai ir lenkai. Visos šios šalys smarkiai viršija sergamumo tuberkulioze ES vidurkį.
Rūkome vidutiniškai, bet geriame iš peties
Daugiau nei 15-os metų amžiaus grupėje kasdien rūkančių vyrų dalis Lietuvoje siekia apie 35 proc. Pagal šį rodiklį Lietuva atsiduria šiek tiek žemiau nei lentelės viduryje. Tačiau situacija mūsų šalyje šiuo atžvilgiu geresnė nei Latvijoje, kur kasdien rūko 45 proc. vyrų.
Pagal kasdien rūkančių moterų virš 15-os metų statistiką Lietuva atrodo palyginti neblogai – tai daro apie 15 proc. dailiosios lyties atstovių. Latvijoje šis rodiklis siekia 22 proc., Estijoje – 18 proc.
Tačiau kalbant apie alkoholio vartojimą Lietuvos rezultatai kelia nerimą – daugiau geria tik rumunai, latviai, airiai, baltarusiai, bosniai, čekai, liuksemburgiečiai ir moldavai.
Lietuva pirmauja pasaulyje pagal mirčių eismo įvykiuose skaičių ir yra absoliuti lyderė pagal mirtis dėl nuskendimo.
„Ašara Dievo aky, Lietuva, ką tu veiki?“
V.P.Andriukaitis atkreipė dėmesį, kad įvairių ūkio sektorių plėtra dažnai nėra suderinta su sveikos aplinkos išsaugojimo reikalavimais, o priimami sprendimai uždeda papildomą naštą sveikatos sektoriui.
Taigi koks mūsų pasirinkimas? Ar ramiai stebėsime visišką fizinį ir dvasinį tautos išnykimą
„Juk visuomeninė sveikata ir gerovė – tai kultūra ir švietimas, transportas ir aplinkos sauga, krašto apsauga ir vidaus reikalai, užsienio politika ir tarptautinis bendradarbiavimas, socialinė apsauga ir teisingumas, ūkio, energetikos ir pramonės sektorius, pilietinė visuomenė. Ir pagrindiniai jos išsaugojimo principai: solidarumas, bendradarbiavimas, integravimas“, – kalbėjo V.P.Andriukaitis.
Tarp PSO ataskaitoje minimų svarbiausių prioritetų visoms Europos šalims – tinkama gyvenimo pradžia kiekvienam vaikui, neigiamų pasekmių, sukeltų ekonominės krizės, sumažinimas ir pašalinimas, socialinis visuomenės susitelkimas ir visuotinė atsakomybė, dėmesys visiems gyvenimo etapams.
Aptariant PSO Europos regiono biuro ataskaitos rezultatus, Vyriausybės, įvairių ministerijų, valdžios ir savivaldos institucijų bei organizacijų atstovai vieningai nutarė imtis iniciatyvos, skelbti nacionalinę diskusiją ir kartu ieškoti būdų, kaip išgelbėti mūsų šalies, nepalankiai išsiskiriančios Europos valstybių kontekste, ateitį.
„Ašara Dievo aky, Lietuva, ką tu veiki? Nieko tavęs neprašau. Tik nenutildoma šauk. Volunge šauk ąžuole. Akmeniu kelio gale.“ Taigi koks mūsų pasirinkimas? Ar dirbsime bendrai, išsaugodami gyvybes, įtvirtindami „sveikatos visose politikose“ principą, grąžindami pasididžiavimo savo šalimi jausmą? Ar ramiai stebėsime visišką fizinį ir dvasinį tautos išnykimą?“ – cituodamas poeto Justino Marcinkevičiaus žodžius klausė V.P.Andriukaitis.
