Kad vaikai nesirgtų, tėvai išbando daug ką, pradedant aromaterapiją ir baigiant grūdinimu, domisi įvairiais papildais, vitaminais. Tačiau ir įprastos peršalimo ligos įnešė sumaišties koronaviruso ir pandemijos kontekste. Ką apie visa tai mano gydytojai, kokiais patarimais gali pasidalinti ir kodėl visai nesirgti vaikams taip nėra gerai?
Į šiuos ir kitus klausimus atsako Kauno klinikų mokslininkė, vaikų ligų gydytoja Lina Jankauskaitė.
– Vaikai pradėję eiti į darželį dažniausiai pradeda sirgti peršalimo ligomis. Tėvai savo ruožtu nerimauja. Kiek kartų sirgti per metus vaikui yra normalu? Ar tokiu būdu formuojasi imunitetas?
– Kuo vyresnis – didesnis vaikas – tuo mažiau ir rečiau serga peršalimo ligomis. Tačiau jei vaikas lanko kolektyvą (dažniausiai kalbame apie darželį), tokiu atveju per metus gali sirgti keletą kartų. Vienų šaltinių duomenimis galimi 6–8 kartai per metus, kitų šaltinių – net iki 11-ikos, tačiau tos infekcijos – dažniausiai virusinės, peršalimo ligos.
Jei vaikas 6–8 kartus per metus serga, pavyzdžiui, plaučių uždegimu ar pūliniu ausų uždegimu – tai nėra „normalu“. O „paprastų“ peršalimo ligų metu yra treniruojamas vaiko imunitetas.
– Kada sergama jau per dažnai? Pavyzdžiui, dvi dienos darželyje – dvi savaitės namuose, trys dienos darželyje – savaitė namuose. Ar toks dažnas sirgimas yra normalus?
– Kaip ir minėjau, esmė ne tik, kiek kartų sergama, bet ir kokiomis ligomis. Jei, pavyzdžiui, sergama 6 kartus per metus su dusulio epizodais, kurių metu reikalinga skubi pagalba, ar tuos pačius šešis kartus yra diagnozuojamas plaučių uždegimas, kamuoja nuolatiniai tonzilitai, kurie reikalauja antibiotikų ir pan., tada reikia ieškoti priežasčių, kodėl vaikas dažnai serga.
Tačiau, jei tai yra peršalimo liga – sloga, kosulys, karščiavimas – ir tai būna 6–8 gal net 10 kartų per metus, dėl to sunerimti nereikėtų. Taip, tai sukelia tam tikrų nepatogumų – tėvų praleistos dienos namuose, vaiko nėjimas į kolektyvą.
Turime dar nepamiršti, kad kosulys, atsiradęs peršalimo metu ir besitęsiantis po jo, nebūtinai gali signalizuoti, kad liga sunki ar būtina „kažką daryti“. Tai yra natūralus atsakas, kuris gali tęstis ir iki 2–3 savaičių net ir praėjus karščiavimui.
– Visi norime, kad vaikai sirgtų kuo mažiau. Išties kai kurie vaikai net ir lankydami darželį beveik niekada neserga. Nuo ko priklauso tas (ne)sergamumas?
– Bendrai sergamumas priklauso nuo daugelio faktorių: pirmiausiai mūsų imuninio atsako. Dar vienas svarbus veiksnys – gretutinės ligos. Na, jei vaikui yra diagnozuota astma, jis kvėpavimo takų susirgimais gali sirgti dažniau. Yra ir kitų rizikos veiksnių, kaip imuninio atsako nusilpimas tam tikrų būklių metu (onkologinės ligos, imunodeficitai ir kt.), kitos kvėpavimo takų lėtinės ligos, taip pat ir aplinkos užterštumas – vis daugiau kalbama, kad net ir peršalimo ligos labiau „kimba“ kai kvėpavimo takai yra pažeisti teršalų dalelių. Lietuvoje oro užterštumas ypač padidėja šaltuoju metų laiku.
Dar vienas faktorius – ar namuose yra kitų mažamečių vaikų, kurie tarpusavyje dažniausiai pasidalins visais sukėlėjais. Taip pat ir tokie veiksniai kaip pasyvus rūkymas gali prisidėti prie dažnesnio sergamumo.
– Įvairūs papildai, žuvų taukai, vitaminas D, C, citrina, imbieraa, medus ir kiti panašūs dalykai – ar veiksmingi sprendžiant vaikų peršalimo ligas? Ar apskritai reikalinga?
– Jei vitaminų ar mikroelementų trūkumas yra kliniškai išreikštas (pavyzdžiui, mažakraujystė, vitamino D trūkumas) – tokiu atveju taip, papildai tikrai turės efekto. Yra keletas studijų, teigiančių, kad vitamino D papildai galėtų turėti įtakos sumažinant kvėpavimo takų infekcijų dažnį. Tačiau studijų neužtenka tai užtikrinti 100 procentų.
Vartojant, pavyzdžiui, citriną, imbierą ar pan. esant simptomams, jau yra neefektyvu, o profilaktikai – taip pat duomenys nevienareikšmiški. Tarkime, norint papildyti vitamino C atsargas natūraliu „citrininiu“ metodu būtina vartoti tam tikrą kiekį ne mažiau kaip mėnesį. Tačiau, kaip tą kiekį išmatuoti ir kaip pritaikyti vaikui, kurio svoris nuolat kinta?
Be to, vartojant mikroelementus ar vitaminus, nesusidarys jų rezervas, kad jei jų per daug, tai panaudos organizmas tada, kai jų reikės. Todėl visur turi būti balansas. Gera subalansuota mityba užtikrina, kad bus puikus mikroelementų, vitaminų balansas organizme. Jei vaikas serga lėtine liga, kurios metu trūksta mikroelementų, vitaminų ar yra klinikiniai jų trūkumo simptomai – tokiu atveju dėl papildų vartojimo būtina pasitarti su savo šeimos gydytoju ar pediatru.
– Ką manote apie eterinius aliejus ir aromaterapiją sergant peršalimo ligomis?
– Jei klausiate, ar tai padės, ar ne, tai galiu atsakyti, kad nepadės, kartais nepakenks, bet jei vaikas yra alergiškas ar jam pasireiškia dusulio epizodai, serga astma – tai ir pakenks, nes gali išprovokuoti kvėpavimo takų spazmą (ypač, jei eteriniai aliejai labai intensyvaus kvapo).
Aromaterapija gal tinka relaksacijai, miegui pagerinti, tačiau kvėpavimo takų infekcijų atveju neturi jokio pasverto reikšmingo įrodyto moksliškai efekto. Yra straipsnių, teigiančių, kad galėtų padėti, galbūt turi net antimikrobinį efektą, tačiau šie straipsniai be tvirtų įrodymų.
Klausimas yra ir dėl šių aliejų dozavimo, vartojimo ir taikymo vaikams. Dažnai jei tai ir rekomenduojama, tai tik daug vyresniems vaikams.
– Įdomi nuomonė ir apie homeopatiją – kiek tai tikslinga šiuolaikinėje medicinoje? Ar gali padėti?
– Homeopatija nėra efektyvu prieš bakterijų ar virusų, ar pirmuonių, ar grybelių sukeltas ligas. Nei prieš kvėpavimo takų, nei kitas. Realiai – vartojant homeopatinius preparatus visas nuopelnas yra ne jiems, o mūsų imuninei sistemai. Todėl jos prasmė šių ligų kontekste yra nulinė.
– Tad ką daryti, kad mūsų vaikai nesirgtų ir būtų sveiki?
– Vaikams, kaip ir kiekvienam žmogui, reikalinga: gera ir gerai subalansuota mityba, mažiau konservantų ir pusgaminių, mažiau cukraus ir rafinuoto cukraus turinčių produktų.
Būtinas fizinis aktyvumas – nebūtinai tik pasivaikščiojimai, bet ir aktyvūs sportiniai žaidimai, aktyvūs užsiėmimai, pomėgiai. Tai tai pat prisidės prie gerai funkcionuojančios imuninės sistemos, be to, tai yra ir nutukimo profilaktika, o antsvoris, kurio vaikų amžiuje vis daugėja, taip pat yra viena iš būklių, kai sergamumas yra dažnesnis.
Kiti stresiniai faktoriai yra nesaugi socialinė aplinka, higienos stygius (tarkime, neplaunamos rankos ir kt.). Tačiau nesirgti taip pat nėra gerai – sergant peršalimo ligomis treniruojamas imuninis atsakas, kad ta kova ateityje būtų paprastesnė ir vaikas sirgtų mažiau.
– Anksčiau buvo leidžiama vaikams eiti į darželį su sloga ir kosuliu, dabar COVID-19 akivaizdoje net menkiausias negalavimas vertinamas per didinamąjį stiklą. Ką apie tai manote?
– Na, kol yra pandemija, tol peršalimą ir COVID-19 sukeltus simptomus iš pradžių ypač sunku atskirti. Kosulys bendrai yra simptomas, kuris gali tęstis iki 2–3 savaičių. Kai kur duomenys teigia, kad užsitęsęs ūminis kosulys vaikams gali tęstis iki 25 dienų, todėl šis simptomas nėra indikacinis būklės ar ligos sunkumui nurodyti. Tačiau yra visuomeninės gairės, ir kol yra pandeminė situacija, tol reikia jų laikytis. Ypač kai COVID-19 infekcijos atvejų tarp vaikų daugėja.
– Kaip vaikus paliečia COVID-19 atsižvelgiant į amžių – kūdikis, vaikas, paauglys? ir ar simptomai jiems pasireiškia lygiai taip pat, kaip ir suaugusiesiems? Galbūt yra kokių niuansų, būdingų tik vaikams?
– Pradiniai simptomai yra panašūs. Gali būti ir uoslės ir skonio praradimas. Žinoma, kūdikiams tai sunku nustatyti.
Simptomai gali būti įvairūs – nuo peršalimui būdingų iki panašių į gripą, gali būti ir vėmimas, ir viduriavimas ir kt. Vaikai dažnai serga lengviau, tačiau paaugliams simptomai sunkumu artimesni suaugusiems. Bet jų spektras yra įvairus ir toks pats kaip ir suaugusiems.
– Kas šiandien žinoma apie vaikų nuo COVID-19 gydymą – ar tikrai jie perserga lengvai ir tėvams nereikėtų itin baimintis?
– Didelė dalis perserga lengvai arba nejaučia simptomų. Tačiau ypač tiems, kurie nejaučia simptomų, vėliau (praėjus 2–3 savaitėms po susidūrimo su virusu) gali pasireikšti multisisteminis organų disfunkcijos sindromas, kuris sutrikdo daugelio organų funkciją (širdies ir kraujotakos, inkstų, plaučių), todėl dažniausiai prireikia intensyvaus gydymo.
Jei kalbame apie paties koronaviruso sukeltus simptomus – tai taip pat gali pasireikšti ir kvėpavimo nepakankamumas, o dėl to ir deguonies poreikis, sunkiais atvejais gali reikėti dirbtinės plaučių ventiliacijos.
– Kas žinotina apie skiepus vaikams nuo COVID-19?
– Jei kalbame apie 12–17 metų vaikus, tai vakcinos nuo koronaviruso yra efektyvios, saugios ir sukelia pakankamą imuninį atsaką. Pašalinių reiškinių nėra daugiau nei suaugusiesiems.
Jei kalbame apie jaunesnius vaikus, nuo 5 iki 12 metų, Comirnaty yra atlikę studijas su mažesne doze nei skiriama 12–17 metų vaikams ir šią grupę galbūt bus galima vakcinuoti dar šiais metais.
