Siekiant mažinti eiles, siūloma, kad lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, cukralige, sergantys žmonės jau nuo kitų metų pradžios galėtų eiti tiesai pas specialistus, jiems nereikėtų prieš tai apsilankyti pas šeimos gydytoją ir gauti jo siuntimą. Tiesa, tai negaliotų einant tikrintis pirmą kartą.
„Šitokią konsultacinę sistemą įvesime kitais metais ir išties palengvinsime pirminei sveikatos priežiūrai nereikalingą siuntimų rašymą“, – žurnalistams penktadienį sakė ministras.
Šitokią konsultacinę sistemą įvesime kitais metais ir išties palengvinsime pirminei sveikatos priežiūrai nereikalingą siuntimų rašymą.
Taip pat norima leisti gydytojams lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams išrašyti receptus pusei metų. Tačiau kartu svarstoma, kaip spręsti problemą, kad žmonės „neprisipirktų maišais vaistų ir jų neišgertų“.
V.Andriukaitis siekia išplėsti slaugytojų teises: joms norima leisti atlikti intervencijas, priimti ūmų ligonį, aplankyti jį namuose, išrašyti receptus. Taip pat ministras teigia, kad reikia „išjudinti“ teritorinį ligonių lankymą namuose, kuris, anot jo, yra „užleista sfera“.
Be to, medikus norima įpareigoti teikti viešųjų ir privačių interesų deklaracijas.
„Viešųjų ir privačių interesų derinimas yra kertinis reikalas, kad visi žinotų, kas kur dirba, kam atstovauja, kokia verslo grupė ir panašiai“, – nurodė jis.
Pasak ministro, taip pat žadama įvesti „teisinį aiškumą“ dėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto finansuojamų paslaugų. Mat, anot jo, šiuo metu dėl to kyla neaiškumų. Pavyzdžiui, Kauno klinikose pacientei buvo pasiūlyta nusipirkti per 5 tūkst. litų kainuojantį operacinių instrumentų rinkinį, tačiau Valstybinei ligonių kasai išaiškinus, kad pagrindo tam nebuvo, klinikos pacientei turėjo grąžinti pinigus.
„Dabar klinikos turi nagrinėti, kaip išieškoti ar kompensuoti jau išmokėtas lėšas, taip pat sudaryta komisija, kuri skubos tvarka peržiūrės visas mokamas paslaugas, susijusias su Kauno klinikų ankstesniais generalinio direktoriaus įsakymais“, – teigė V.Andriukaitis.
Be to, ligoninėse siekiama reguliuoti krūvius ir darbo apmokėjimą. Mat, pasak ministro, šiuo metu yra dideli krūvio ir algų skirtumai: „Vieni per tris keturis darbus susirenka iki 16–17 tūkst. litų, o kiti pririšti prie 3 tūkst. ar 2 tūkst. litų atlyginimo.“
„Turime duomenų, kad yra dirbančių daugiau nei trijose vietose. Tokia sistema nekontroliuojama būti negali“, – teigė V.Andriukaitis.
„Mes siūlome įvesti kolektyvines sutartis visose viešosiose – valstybinėse, savivaldybių įstaigose, o per kolektyvines sutartis reguliuoti etatus, darbo apmokėjimą, krūvius, ir visa tai, kas privaloma reguliuoti, nes šiandien yra didžiulės disproporcijos“, – nurodė jis.
Dėl kai kurių siūlomų pakeitimų V.Andriukaitis teigia prognozuojantis pasipriešinimą.
Sausį bus siūloma, kad ligonių kasos galėtų sudaryti sutartis tiek su valstybinėmis, tiek su privačioms įstaigomis tik atsižvelgus į įstaigų kokybės rodiklių reikalavimus. Anot ministro, sausis dėl to bus „labai karštas“.
„Įvedame įstatyme normas, kad trejų metų patirties reikalavimas naujoms įstaigoms sudarant sutartis bus būtinas. (...) Valstybiniam sektoriui sudarant sutartis tam tikri minimalūs reikalavimai yra, o privačiam – nieko“, – nurodė jis.
V.Andriukaičio teigimu, nevienareikšmiai vertinamas siūlymas dėl naujos vaistų kainų reguliavimo sistemos, siekiant jas mažinti.
„Siūlome įvesti generinių vaistų kainų „tunelį“, nes išanalizavus matyti, kad yra vaistų, kurių kainos 8 metai nesikeičia – nežinia kodėl. Todėl mes priėmėme sprendimą, kad jeigu per 4 pastaruosius metus jos nesikeitė, o aplinkinėse šalyse pasikeitė, mes turime teisę sumažinti tą kainą 25 proc., ir jeigu dar nereaguojama, dar 25 proc. – 50 procentų. Kainų „tunelio“ sistema jau yra patvirtinta, žinoma, kad kol kas derinimas vyksta“, – kalbėjo jis.
Anot jo, įvairiai vertinamas ir siekis riboti vaistų reklamą, „ypač papildų ir ypač tos agresyvios reklamos“.
„Tokios reklamos, kurios klaidina, kurios nukreiptos grynai į rinkodaros dalykus, turi būti reguliuojamos griežtai“, – dėstė V.Andriukaitis.
