Seime svarstant Nacionalinės energetikos strategijos projektą, socialdemokratė Birutė Vėsaitė pareiškė, kad Lietuva turi būti labai turtinga valstybė, jei nori turėti nepriklausomą energetikos sistemą.
Visi supranta, kad elektros jungtys su Vakarų Europa, Visagino atominė elektrinė, suskystintų dujų terminalas yra nemažai kainuojantys projektai. Tačiau Seimo narė turbūt nesuvokia, kad tai investicija į ateitį - juk tik turėdami saugią ir ekonomiškai efektyvią energetikos sistemą galėsime išvengti Kremliaus energetinio šantažo.
Deja, opozicija energetinę nepriklausomybę regi, kaip išlaidas, o ne investiciją. Kairieji kažkodėl nekelia klausimo, kiek kainuoja būti priklausomiems nuo energijos importo?
Atsakymo toli ieškoti nereikia. Ekonomistai neseniai paskaičiavo, kad per metus energijos šaltinių importui išleidžiame 8 mlrd. litų - tai visų mūsų, Lietuvos gyventojų pinigai, kurie galiausiai atitenka didžiajam Rytų kaimynui. Ar esame tokie turtingi, kad milijardus litų lengva ranka atiduotume „Gazprom", RAO EES ir kitiems Kremliaus valdomiems energetikos monopolistams.
Matyt, opozicijai tokie klausimai nekyla ir juos visiškai tenkina esamas status quo. Pripažinkime, kad būdami valdžioje, jie taip ir nesugebėjo realiai pasistūmėti link energetinės nepriklausomybės, nors sąlygos tam buvo palankios - šalies ekonomika augo lyg ant mielių ir lėšų savai energetikos sistemai kurti bei integruoti su Vakarais, būtų atsiradę.
Akivaizdu, Seimo opozicionieriai stengiasi ne nuveikti kažką naudingo, kuriant nepriklausomą energetikos sistemą, o žūtbūt įkasti tiems, kurie bando Lietuvą išvaduoti iš rusiškų energetinių pančių. Geriausias pavyzdys - Nacionalinės energetikos strategijos projektas. Ši dokumentas ne tik nubrėžia Lietuvos energetinės nepriklausomybės kontūrus, tačiau ir numato konkrečius darbus, kaip tą išsvajotą energetinę laisvę pasiekti.
Deja, opozicija nuolat ieško įvairių kabliukų, kad ši strategija nebūtų priimta. Rimtų prieštaravimų neišsakoma, tačiau susidaro įspūdis, kad paniškai ieškoma prie ko prikibti. Gal tikslas yra delsti iki kitų Seimo rinkimų, o susiklosčius palankiems rezultatams, energetikoje įgyvendinti savo planus?
Akivaizdu, kad reikia ryžtingų veiksmų, o ne trypčioti vietoje. Per dvidešimt Nepriklausomybės metų Lietuva nei per nago juodymą nepasistūmėjo link nepriklausomos energetikos sistemos. Vis tikimasi monopolisto nuolaidų, nors Prezidentė Dalia Grybauskaitė neseniai pareiškė, kad nemokamai niekas nieko nedalina, o tikėtis Kremliaus malonės reikštų tikėtis saulės iš Rytų parsivežimo.
Pritariame šalies vadovės nuomonei , todėl nesame nusiteikę dar tiek pat laukti. Siekiame, kad tautos išrinktieji ne imituotų darbą, o realiai pastūmėtų Lietuvą link tikrosios energetinės laisvės.
Adomas Bužinskas, Jaunimo sąjūdžio už energetinę nepriklausomybę vadovas
