Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Nacionalinio egzaminų centro žiaurumas: kaip per vienerius metus galima pradėti nekęsti savo gimtosios kalbos

Studentas
123rf nuotr. / Studentas
Šaltinis: ikrauk.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vasario pabaiga, visą tautą sutelkianti Vasario 16-oji, artėjantis abiturientų šimtadienis, pasirenkami reikalingi egzaminai, kone paskutinį kartą apsvarstomi ateities planai ir...

Vasario pabaiga, visą tautą sutelkianti Vasario 16-oji, artėjantis abiturientų šimtadienis, pasirenkami reikalingi egzaminai, kone paskutinį kartą apsvarstomi ateities planai ir kur stoti mokytis. Abejonių, nerimo jau ir taip nemažai, tačiau NEC lituanistai pasistengia, kad jo būtų dar daugiau. Daug daugiau.

Abejonių, nerimo jau ir taip nemažai, tačiau NEC lituanistai pasistengia, kad jo būtų dar daugiau. Daug daugiau.

Žinia, praeitais metais GIMTOSIOS lietuvių kalbos neišlaikė net kas dešimtas mokinys, gerų įvertinimų taip pat buvo kur kas mažiau negu, pavyzdžiui, iš anglų kalbos. Situacija jau ir taip skamba dramatiškai, nes einama link to, kad mes, patys lietuviai, visiškai nemokame savo kalbos. Tad ar taip iš tikrųjų yra, ar tiesiog kažkas kartelę iškelia pernelyg aukštai? Praeitų metų dvyliktokai turbūt ilgai atsimins sunkiai suvokiamą teksto suvokimą, kurio šiais metais netgi buvo atsisakyta, tačiau NEC nusprendė šiemet stipriai atsigriebti su kalbėjimo įskaitų temomis.

Šventines šimtadienio nuotaikas pakeičia įtampa. Paskelbtos kalbėjimo įskaitos temos priverčia rautis plaukus ne tik abiturientus, bet ir dvidešimties metų patirtį turinčias lietuvių kalbos mokytojas. Ir ne veltui, nes temos drąsiai prilygsta magistriniams darbams. Štai, pavyzdžiui: „Kultūroje vyrauja du požiūriai į kalbą: vienas teigia, kad kalba – tai stipri kuriamoji galia, kitas – kad ji tėra pragmatinis įrankis. Kuriam požiūriui pritariate jūs?“, „Kaip Cicerono moralinių reikalavimų oratoriui laikomasi šiandien? Savo požiūrį pagrįskite pavyzdžiais.“

Arba „Kokia šiuo metu diskusijų kokybė viešojoje Lietuvos erdvėje argumentavimo aspektu? Savo požiūrį pagrįskite pavyzdžiais.“. Pasirinkimas platus – 30 temų, bet visos jos vienodos: sunkiai suprantamos, niekada gyvenime negirdėtos, reikalaujančios neįtikėtino abiturientų apsiskaitymo (kuris tikrai negaunamas mokykloje tokiu lygiu). Vargu ar didelė dalis lietuvių gatvėje paklausus tokių klausimų į juos atsakytų išsamiai. Ir išvis klausimas ar bent nors ką nors atsakytų?

Kokia šiuo metu diskusijų kokybė viešojoje Lietuvos erdvėje argumentavimo aspektu? Savo požiūrį pagrįskite pavyzdžiais.

Dar absurdiškesnis dalykas yra tai, kad šie, neįtikėtinai daug darbo pareikalausiantys darbai, yra menkaverčiai, kadangi į egzamino balo skaičiavimą neįeina ir yra skirti tik tam, kad leistų laikyti tikrąjį egzaminą. Pusantro mėnesio darbo vien tam, kad galėtum laikyti egzaminą?! Tai kažkas panašaus į dvidešimto amžiaus pirmąją pusę, kai į JAV atklydę karo pabėgėliai visą dieną nešiodavo dėžes už kelis dolerius, o jų bosai valgydavo sultingus kepsnius vertus dieninio darbininkų uždarbio.

Na, bet, tarkime, kalbėjimo įskaita praeina sėkmingai (visgi jai ruoštis abiturientai turi tikrai begalę laiko), tačiau kyla klausimas – jeigu tokio sudėtingumo yra kalbėjimo įskaitos, kurios anksčiau paprastai buvo lengviausioji egzamino dalis, tai ko reikia laukti tikro egzamino metu? Praeitais metais neišlaikė kas dešimtas. Ar šiemet nebus taip, kad seklumoje padidinus apsukas, nuskęs kas penktas? O gal – kas antras? Situacija įgauna neįtikėtiną žlugdymo pagreitį.

Kodėl lietuvių kalbos egzaminas virsta jaunų žmonių tragedija? Susidaro toks įspūdis, kad NEC lituanistai specialiai kiekvienais metais stengiasi vis labiau susidoroti su abiturientais.

Kodėl lietuvių kalbos egzaminas virsta jaunų žmonių tragedija? Susidaro toks įspūdis, kad NEC lituanistai specialiai kiekvienais metais stengiasi vis labiau susidoroti su abiturientais. Nejaugi tai prideda kažkokios naudos, kai Europoje atrodome kaip dundukai, netgi (formaliai) nemokantys savo gimtosios kalbos? Sutinku, kad turime ją mokėti, žinoti žymius kūrinius, bet akivaizdu, kad lituanistai jau nuėjo per toli ir lietuvių kalbos egzaminas dabar prilygsta fizikai ar matematikai, kurių A lygių vienuoliktoje klasėje atsisako pusė ar net du trečdaliai mokinių. Ar tai atrodo normalu? O ką daryti tiksliukams, kurie nėra dideli samprotavimo asai ir yra pasirinkę fiziką, chemiją, matematiką bei dabar dar turi beprotiškai daug vargo su lietuvių kalba? Lituanistais juk jie tikrai nebus, tai kodėl žlugdyti jaunus ir itin reikalingus specialistus (su tokia emigracija išvis kyla klausimas, ar yra nereikalingų specialistų Lietuvoje)? Deja, net neabejoju, kad ir šiemet bus daug abiturientų, kurie sėkmingai išlaikys matematiką, fiziką, chemija, tačiau su lietuvių kalba nepasiseks. Ar tai pridės potencialiam ateities mokslininkui meilės Tėvynei? Labai abejoju... Ir kam nuo to bus geriau? Tikrai ne sparčiai nykstančiai Lietuvai.

Ačiū, kad žlugdote meilę Tėvynei ir jos kalbai.

Naujienų galite įkrauti skaitytojų naujienų portale ikrauk.lt, siųsti el. paštu 15min@15min.lt arba parašyti per „Facebook“ paskyrą štai čia.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt