Nors daugelis interneto komentatorių pripažįsta, kad Conchitos Wurst daina „Rise Like a Phoenix“ yra viena geriausių, vis tiek keikia šį atlikėją (šią atlikėją) už įvaizdį ir vadina negražiais epitetais. O juk ji viena pretendenčių laimėti pirmą vietą.
Skaitydama tokius komentarus nejučia prisiminiau Vierkos Sierdiučkos pasirodymą „Eurovizijoje“ ir tiesiog koncertuose. Man nėra bjauresnės ir neskoningesnės moters, nei Sierdiučka. Nei ji man juokinga, nei graži. Bet va slaviškas transvestitas Lietuvai priimtinas – jo dainas groja net vestuvėse, klykdami „vsio budiet chorosho“.
Slaviškas transvestitas Lietuvai priimtinas – jo dainas groja net vestuvėse, klykdami „vsio budiet chorosho“.
Atsipeikėkite. Va čia ir yra tikroji gėda ir beskonybė su žvaigžde ant galvos, o ne menas. Austrijos atlikėja (s) – irgi tik vaidmuo, bet gerokai seksualesnis, o ne šokanti ir klykianti statinė ant aukštakulnių. Gal tas seksualumo prieskonis ir sujaudrino lietuvius? O moteriškės, kurios yra apkūnios kaip Sierdiučka, gal pavydi Conchitai gerų linijų?
Aš Austrijos Madoną su barzda suvokiu kaip mažą meninę provokaciją. Su kuo ją palyginti ir meno srities? Na, kad ir su Jurgiu Mačiūnu, fliuksininku. Pamenate jo išsišokimą: aukodamas koledže mišias dalijo tikintiesiems Dievo pyragą. Bet į plotkelius primaišė purgeno. Taigi visiems tikintiesiems nuo tokių Dievo pyragų akimirksniu paleido vidurius.
Jurgis Mačiūnas Lietuvoje remiamas ir vertinamas, nors siūlė deginti bibliotekas, o tikinčiuosius bandė „nunuodyti“. Vierka irgi mėgiama, nors nuo jos riebių lūpų vemti verčia.
Tai kodėl puiki Conchitos Wurst daina, tinkanti net filmo apie Jamesą Bondą takeliui, sulaukė tiek paniekos?
