Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Penkeri metai po žudynių Garliavoje: kodėl vis dar neišaiškinta tiesa?

Drąsius Kedys
M.Patašiaus/ „Lietuvos rytas“ nuotr. / Drąsius Kedys
Šaltinis: ikrauk.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Neseniai, šių metų spalio 5-ąją sukako lygiai penkeri metai nuo Kaune nuaidėjusių šūvių, kuriais buvo nužudytas teisėjas Jonas Furmanavičius ir jauna moteris, buvusios D. Kedžio...

Neseniai, šių metų spalio 5-ąją sukako lygiai penkeri metai nuo Kaune nuaidėjusių šūvių, kuriais buvo nužudytas teisėjas Jonas Furmanavičius ir jauna moteris, buvusios D. Kedžio sugyventinės L. Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė. Vėliau lavonų šioje byloje dar padaugėjo – atseit nelaimingame atsitikime žuvo Andrius Ūsas (deja, manęs visiškai neįtikina oficiali jo mirties versija), buvo nužudytas Kauno apygardos teismo pirmininko sūnus Vaidas Milinis. Visos šitos mirtys buvo apipintos bjauriu, jokiais realiais įrodymais, tik Kedžių ir Venckų šeimynų bei jų rėmėjų fantazija pagrįstu šmeižtu, kad nužudytieji buvo pedofilai, tvirkinę mažametę D. Kedžio dukrelę.

Visos šitos mirtys buvo apipintos bjauriu, jokiais realiais įrodymais, tik Kedžių ir Venckų šeimynų bei jų rėmėjų fantazija pagrįstu šmeižtu.

Sunku įsivaizduoti, ką teko išgyventi nužudytų ir dar šitaip šlykščiai apšmeižtų žmonių artimiesiems, kai viešojoje erdvėje buvo skleidžiamas toks melas, ką teko išgyventi mergaitės mamai L. Stankūnaitei, kuri be jokio teismo buvo pasmerkta kaip moralinė padugnė, pardavinėjusi savo dukrelę pedofilams. Ką jau kalbėti apie mažąją mergaitę, kuri tapo savo giminaičių propagandos skleidimo ir jų nusikaltimų dangstymo įrankiu, iš kurios buvo atimta normali vaikystė, kasdien pumpuojant pasakėles apie sysalus ir pedofilus, kuri visais būdais, net pasitelkiant psichologinį minios spaudimą, buvo verčiama viešai išsižadėti savo mamos.

Po žudynių jau praėjo penkeri metai, violetinė migla daugmaž prasisklaidė,  žinome, kad apie žudynes žinojo ir joms kelio neužkirto, nusikaltėlius dangstė aukšti teisėsaugos pareigūnai, bet konkretūs žudikai, žudynių organizatoriai ir motyvai taip ir liko ir neišaiškinti.  Kodėl taip ilgai vilkinamos bylos?

Gali būti, kad pagrindinių žudynių organizatorių negalime ieškoti vien Kedžių ir Venckų bei jų šalininkų tarpe, nes pastaruoju atveju žmogžudysčių bylos jau seniai būtų ištirtos, o kaltininkai nustatyti.  Nuo pat pradžių buvo trukdomas bylų tyrimas, jis vyko ir tebevyksta labai ilgai, nors įrodymai, kaip galima manyti, jau seniai surinkti.

Nebuvo imtasi aiškintis išgalvotos  ir prie žmogžudysčių privedusios pedofilijos istorijos ištakų, jos kūrėjų ir leista Lietuvoje vystytis masinei violetinei psichozei.

Vien ko vertas faktas, kad teisėsauga dar 2009 m Kedžių namuose buvo įrengusi pasiklausymo aparatūrą (ar ne dėl to iš Lietuvos pabėgo N. Venckienė?) ir žinojo, kas vyksta Kedžių namuose, kad ten buvo tvirkinama ir apie tariamus pedofilus kalbėti verčiama D. Kedžio dukrelė. Nepaisant to, kad teisėsauga turėjo įrašus, įrodančius Kedžių ir Venckų melą, nieko nebuvo daroma, kad vaikas iškart būtų paimtas iš giminaičių namų, nebuvo imtasi aiškintis išgalvotos  ir prie žmogžudysčių privedusios pedofilijos istorijos ištakų, jos kūrėjų ir leista Lietuvoje vystytis masinei violetinei psichozei.

Nemažai suklaidintų eilinių žmonių stojo ne jaunos, negalinčios apsiginti nuo šmeižto ir melo, laikinai vaiko netekusios, neįtakingos ir negalinčios atsikirsti tokio plataus masto propaganda kaip jos priešininkai, mamos, ne apšmeižtų ir nužudytų žmonių artimųjų, o įtakingos, pasiturinčios teisėjų šeimos, pusėn, patikėję graudžia Kedžių ir Venckų šeimų sukurta pedofilijos istorija. Tuos paprastus, eilinius Kedžių ir Venckų melo apakintus žmones dar būtų galima suprasti, bet buvo  dar ir kita, gerokai įtakingesnė N. Venckienės rėmėjų rūšis - Seimo nariai, Nepriklausomybės akto signatarai, disidentai ir kiti vadinamieji Lietuvos „šviesuoliai“, taigi Lietuvoje žinomi, gerbiami ir moralės pavyzdžiais laikomi žmonės.

Nežinau kaip kitiems, bet man Garliavos istorija buvo kaip lakmuso popierėlis, leidžiantis spręsti apie tikrąją moralės pavyzdžiais laikomų žmonių moralę, kai kuriais žmonėmis teko nusivilti, nes jie tapo aktyviausiais D. Kedžio ir N. Venckienės palaikytojais, o tai, mano nuomone, nedera nei su patriotizmu, nei su aukšta morale.

Ypač kelia nuostabą dviejų tikrai įtakingų asmenų - Lietuvos Nepriklausomybės atkūrėjo, profesoriaus Vytauto Landsbergio ir prezidentės Dalios Grybauskaitės pozicija, nes jie, užuot parodę paramą neteisingumą patyrusiems, artimųjų netekusiems, apšmeižtiems žmonėms, ėmė atvirai demonstruoti simpatijas N. Venckienei ir aktyviai ją remti. Kaip šitie du asmenys galėjo užkibti ant išgalvotos pedofilijos kabliuko, sunku suprasti, nes kvailiais jų tikrai nepavadinsi. Vaizdelis išties nekoks.

Dabar kai viešoji nuomonė gerokai pasikeitė, atrodo, nebėra motyvų toliau palaikyti violetinį judėjimą. Tai puikiai suprato V. Landsbergis ir nusprendė lyg niekur nieko atsiriboti nuo šios istorijos. Bet ar galima taip paprastai imti ir atsiriboti, kai jo vaidmuo ir kišimasis į bylas buvo toks akivaizdus, kai internete ir žmonių atmintyje išlikę daugybė to kišimosi įrodymų? V. Landsbergis  savo straipsniais ir pasisakymais aktyviai prisidėjo prie žmonių šmeižimo ir faktų iškraipymo, pati N. Venckienė gyrėsi V. Landsbergio parama padedant atsiimti dukterėčią iš Vaiko raidos centro. Pats V. Landsbergis niekuomet to nepaneigė.

Dar keisčiau elgiasi prezidentė Grybauskaitė, kuri taipogi nepripažįsta savo klaidų ir toliau rodo savo paramą Venckienei. Šiaip jau dažnai apie teisingumo svarbą kalbanti Prezidentė niekuomet nėra išreiškusi kritikos N. Venckienei, net tuomet, kai ši Seimo narė savo žodžiais ir veiksmais, pabėgimu iš šalies ir nedalyvavimu Seimo posėdžiuose išsityčiojo iš Lietuvos ir  šiurkščiai pažeidė Konstituciją, buvo pašalinta iš Seimo apkaltos būdu. N. Venckienei pradėtas apkaltos procesas prezidentei neatrodė kažkas smerktina, anot jos, tai „demokratinė procedūra“, ir tiek.

Sunku pasakyti, kodėl prezidentė taip elgiasi – ar dėl didelės draugystės su N. Venckiene ar gal bijo, kad teisėsaugos surasta N. Venckienė gali paviešinti kokius nors nemalonius Prezidentei faktus, atskleisti jos aktyvų vaidmenį Garliavos aferos kūrime.

Galima manyti, kad Prezidentė daro įtaką teisėsaugai, kad būtų vilkinamas žmogžudysčių bylų tyrimas, per savo statytinį, uolų jos įsakymų vykdytoją, neseniai vėl į pareigas sugrąžintą Generalinį prokurorą Darių Valį. Eiliniai prokurorai gali ignoruoti Prezidentės poziciją, bet kai kalba eina apie Generalinį prokurorą, kuris savo ruožtu, galimai patiria spaudimą iš Prezidentės, tai ignoruoti ir efektyviai tirti bylas jau gerokai sunkiau, nes už nepaklusnumą gali greitai išlėkti iš darbo.

N.Venckienės šeima ir jos rėmėjai jau seniai nebepalaiko D. Grybauskaitės ir visaip ją koneveikia.

Nepaisant to, N.Venckienės šeima ir jos rėmėjai jau seniai nebepalaiko D. Grybauskaitės ir visaip ją koneveikia, pavyzdžiui, dėl to, kad neužkirto kelio gegužės 17-osios teismo sprendimo vykdymui, prezidentei siuntinėjami visokie idiotiški laiškai su prašymais susekti, kur dabar yra D. Kedžio dukrelė ir pan. Keista, kad D. Grybauskaitei  neatsibodo likusios „violetinių“ saujelės siautėjimas ir ji viešai neatsiribijo nuo N. Venckienės, neatsiprašė nekaltai nužudytų ir apšmeižtų žmonių artimųjų, o toliau laikosi nepopuliarios, N. Venckienei palankios pozicijos.

Kaip matyti iš to, kas vyksta viešojoje erdvėje, dabar daroma viskas, kad šita istorija būtų kuo greičiau užmiršta, kad nebebūtų domimasi bylomis ir būtų galima jas tyliai ramiai numarinti. Situacija tam labai palanki, nes pagrindiniai liudytojai arba nužudyti, arba  mirę neaiškiomis aplinkybėmis (pavyzdžiui, įtariamasis žmogžudys D. Kedys „užspringo“), arba jų nebėra Lietuvoje (L. Stankūnaitė su dukrele emigravo, N. Venckienė pabėgo), o likusiais prokuratūra nesidomi (pavyzdžiui, Venckienės eksvyru Aidu Venckumi, nors  naivu tikėtis, kad tik jo eksžmona buvo tokia „blogietė“, o jis visiškai nebuvo susijęs su pedofilijos istorijos kūrimu, žmogžudysčių organizavimu ir nežinojo, kas vyksta, tuo labiau, kad vieša paslaptis yra Venckaus ryšiai su Račkausku – vienu iš tų aukštų teisėasaugos pareigūnų, kurie žinojo apie būsimas D. Kedžio žudynes Kaune, bet tam neužkirto kelio. Nepaisant viso to, A. Venckus toliau ramiausiai  dirba advokatu ir nesulaukia išskirtinio prokurorų dėmėsio.

Garliavos įvykiai – tai ne kelių šeimų konfliktas ar vien tik apkvailintų violetinių fanatikų siautėjimas, tai demokratijai priešiškas, gerai organizuotas, bendras įtakingų nusikaltėlių ir kai kurių valdžios atstovų projektas.

Mano nuomone,  Garliavos įvykiai – tai ne kelių šeimų konfliktas ar vien tik apkvailintų violetinių fanatikų siautėjimas, tai demokratijai priešiškas, gerai organizuotas, bendras įtakingų nusikaltėlių ir kai kurių valdžios atstovų projektas. Vienaip ar kitaip, tokia suirutė valstybėje gali būti naudinga tik valstybės priešams, juk susiskaldžiusią, tvirtos teisinės sistemos ir demokratinės, daugeliui žmonių, o ne saujelei nusikaltėlių tarnaujančios valdžios neturinčią šalį lengva pavergti arba tiems, kurie nori įvesti savo diktatūrą – prigąsdinti žmones tariamu pedofilų klanu ir, pasiskelbus tariamais kovotojais su šiuo klanu, ateiti vaduoti Lietuvos. Propaganda labai panaši į Sovietų Sąjungos, kas neįtelpa į violetinės ideologijos rėmus, yra pedofilas, o tokius reikia naikinti. Neveltui daugelis violetinio judėjimo aktyvistų dabar aktyviai palaiko Rusijos agresiją Ukrainoje…

Normali teisinė valstybė turėtų užtikrinti eilinių, dorų piliečių saugumą ir pažaboti nusikaltėlius, o Lietuvoje yra atvirkščiai – valstybė arba nesugeba surasti ir sutvarkyti nusikaltėlių, arba nenori, nes jie turi patikimą aukštų teisėsaugos ir valstybės pareigūnų „stogą“. Kokio teisingumo galima tikėtis šalyje, kur aukščiausi šalies asmenys, teisėsaugos pareigūnai remia nusikaltėlius, o ne jų aukas?

Taigi dėl įvairių aplinkybių, kartais be jokios savo kaltės šmeižto ir persekiojimo aukomis tapę žmonės priversti arba visą laiką gyventi įtampoje ir baimėje dėl savo gyvybės ir vaikų saugumo arba tiesiog emigruoti ir apsigyventi kitoje šalyje, kur galėtų ramiai ir saugiai gyventi. Tokia dalia teko ir Stankūnaitei su dukrele. Šitiek daug iškentėjusioms joms nebuvo vietos Tėvynėje, kadangi teisėsauga niekaip neįstengė pažaboti jas persekiojančių ir į jas besikėsinančių asmenų, neįstengė užčiaupti šmeižto lavinos. Lietuva nesugebėjo joms užtikrinti ramios, sveikos ir saugios aplinkos. Liūdna, kad dori žmonės iš mūsų šalies turi išvykti, o nusikaltėliai pasilieka toliau siautėti arba patyliukais papusto padus ir nelabai kas jų ieško.

Iš tikrųjų bet kuris galime atsidurti Stankūnaitės, Ūso ar Milinio vietoje.

Bet laikas bėga ir nors ir labai pamažu, bet tiesa vis aiškėja, tuo labiau, kad nei nužudytų žmonių artimieji, nei žiniasklaida, nei mes, Lietuvos piliečiai, eiliniai žmonės negalime pamiršti ir neužmiršime šitos istorijos, kadangi ji parodė didžiules mūsų valstybės, ypač teisėsaugos sistemos, ydas ir, deja, drauge įskiepijo ir  nesaugumo jausmą.

Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šita istorija mūsų neliečia, tačiau iš tikrųjų bet kuris galime atsidurti Stankūnaitės, Ūso ar Milinio vietoje. Nesvarbu, kad dorai gyvename ir nesame susiję su nusikalstamu pasauliu, bet jei turime savo protą ir negalime taikstytis su nusikaltėlių savivale, jų siautėjimu, galime užsitraukti pastarųjų asmenų nemalonę, o ją užsitraukus seka šmeižtas, persekiojimas ir kai kada (tai puikiai parodė Garliavos įvykiai) net žmogžudystės. Taigi tiesos išaiškinimas Garliavos įvykių istorijoje, galutinis žmogžudysčių bylų ištyrimas yra reikšmingas ne vien kelioms šeimoms, o visiems Lietuvos žmonėms, tam, kad būtų paviešinti valstybei kenkiantys asmenys ir tokios istorijos daugiau nesikartotų.

Naujienų galite įkrauti skaitytojų naujienų portale ikrauk.lt, siųsti el. paštu 15min@15min.lt arba parašyti per „Facebook“ paskyrą štai čia.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt