Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Andrius Dzidolikas. Prezidentės Dalios Grybauskaitės problema

Andrius Dzidolikas
Andrius Dzidolikas
Šaltinis: ikrauk.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Tarptautiniame žodžių žodyne sąvoka intymus apibrėžiama kaip "grynai asmeniškas, skirtas patiems artimiausiems; draugiškas, artimas". Štai kaip intymumą suvokia Tibeto dvasinis...

Tarptautiniame žodžių žodyne sąvoka intymus apibrėžiama kaip „grynai asmeniškas, skirtas patiems artimiausiems; draugiškas, artimas“.

Štai kaip intymumą suvokia Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama:

Mano tikėjimo pamatas remiasi tuo, kad jūs pirmiausia turite suvokti gailestingumo naudą [...] Tai yra pagrindas. Kai jūs įsisąmoninate, kad gailestingumas nėra kažkas vaikiška ar sentimentalu, kuomet išties suvokiate, jog gailestingumas yra kai kas nepaprastai vertinga, tuomet pamatote gailestingumo gilesnę prasmę, – ir jūs automatiškai imate jo trokšti ir jo siekti„ (Cutler C. H., HH Dalai Lama, The Art of Hapiness, p. 52).

Dalai Lama intymumą lygina su gailestingumu, su ypatinga, retai žmonėse sutinkama savybe – empatija. Žinomo JAV psichoterapeuto Howardo H. Cutlerio knygoje “Laimės menas„ paklaustas, ar jis nesijaučiąs vienišas, ar yra laimingas, Dalai Lama priduria. “Ne„. Tada po akimirkos dar sykį pakartoja: “Tikrai ne„.

Dalai Lama, žiūrėdamas į kiekvieną žmogų, bendraudamas su vaiku, senute ar aukšto rango politiku, stengiasi jame įžvelgti unikalų individą, asmenybę, susieti save su kitu itin intymiu ryšiu.

Kitaip sakant, Dalai Lama, žiūrėdamas į kiekvieną žmogų, bendraudamas su vaiku, senute ar aukšto rango politiku, stengiasi jame įžvelgti unikalų individą, asmenybę, susieti save su kitu itin intymiu ryšiu, žiūri tarsi kiaurai, arba, kaip pats ne kartą mini savo knygose ir interviu, – “su atjauta„.

Kaip gi nepadoriai bulvarinės spaudos mėgstama sąvoka intymumas siejasi su Lietuvos aukščiausių valdžios institucijų atstovais?

Skaitant prezidentės Dalios Grybauskaitės metinio pranešimo tekstą, galima drąsiai teigti, kad valstybės vadovė nėra intymi, bent jau Dalai Lamos vartojama žodžio prasme. Nes S. Daukanto aikštės rūmuose dirbą patarėjai nusipelno būti išvaryti į gatvę. Pavyzdžių, kodėl, toli ieškoti nereikia: pakanka Prezidentės metinio pranešimo teksto skyrių pavadinimus išversti į Lietuvių kalbą.

“Lietuvos ekonomikos augimas – vienas didžiausių ES„. Teisingas vertimas – politikai, prezidentei laiminant, išvijo iš Lietuvos apie 600 000 tūkstančių gyventojų, kurių didžioji dalis – darbingo amžiaus. Kaip, kodėl ir kada, gražiai parodyta doc. Aušros Maldeikienės knygoje “Melo ekonomika„.

“Apribotas oligarchų ir monopolijų piktnaudžiavimas„. Teisingas vertimas – beveik nei viena rezonansinė byla Lietuvoje nepasiekia teismo, o jei ir pasiekia, teisminis nagrinėjimas vilkinamas metų metus, kol galiausiai sueina senaties terminas; atsakingi pareigūnai išvengia atsakomybės, atsakomybę perkeliant pačiai institucijai (“Čia prokuratūros kaltė„, o ne konkrečiai p. Betingio, p. Kūrio etc).

“Daugiau skaidrumo valdant šalies ūkį„. Teisingas vertimas – dirbtinai ir, anot kai kurių šaltinių, pateikdami žinomai melagingus rodiklius Briuseliui, mūsų guvieji didžiausių politinių partijų lyderiai skuba įsivesti eurą; vis dar nepanaikinami niekur pasaulyje nežinomi stebuklai, vadinami verslo liudjimais; visokie menininkai-politikai-šokėjai vis dar sugeba disponuoti šimtatūkstantiniais metiniais pelnais, tuo tarpu metinio pelno mokesčio sumoka vos kelis tūkstančius litų. Ta pačia praktika mėgaujasi ir komerciniai bankai.

Lietuvos ekonomikos augimas – vienas didžiausių ES. Teisingas vertimas – politikai, prezidentei laiminant, išvijo iš Lietuvos apie 600 000 tūkstančių gyventojų.

“Apsaugoti socialiai pažeidžiamiausi žmonės„. Teisingas vertimas – 2009 metais mūsų valdžios atstovai išvijo statybininkus, vadybininkus ir kitus jauno amžiaus vyrus. Apie tai niekas nekalbėjo ir dabar nekalba, tačiau prezidentė sugeba mus išgasdinti, kas nutiks vargšams Lietuvos verslininkams, jei Lietuva griebsis sankcijų Rusijai. O kas nutiks su mūsų laisve, jei ir toliau mėtysimės tarp Rytų ir Vakarų?

Skyriuje “Istorinės permainos energetikoje„ galima perskaityti išties gražių dalykų. Mane labiau neramina vienas nekaltas, paprastas faktas – kada JE ir didieji politikai pradės remti atsinaujinančių, alternatyvių energijos šaltinių pramonę? Kada bus pradėta kalbėti apie individualių namų, daugiabučių autonominių energijos sistemų kūrimą, kad kiekvienas pilietis galėtų centas prie cento matyti, už kiek ir ko sudegino ir kokią energetinę naudą gavo. Tikiu, kad mano hipotezės skamba fantastiškai, nors užsienio valstybėms atrodo kitaip. Na, nebent JE patarėjai niekada negirdėjo, kaip vartoti žodžių junginį “Istorinės permainos„.

“Stipresnės užkardos korupcijai„ skyrelyje įdomiausiai skamba šitas sakinys: “Kovoje su korupcija neliko neliečiamųjų. Respublikos Prezidentės iniciatyva, į asmenų, tikrinamų dėl neteisėto praturtėjimo, sąrašą įtraukti ir politikai„ (išskirta – A.D.). Laukiu nesulaukiu, kada bus nuteistas pirmasis didelis politikas. Ar šitas sakinukas reiškia, jog pagaliau atėjo galas mano mėgiamiausiems Šėtono tarnams, pvz.: ponams Zuokui ir Uspaskichui? Ar Jums, pone Prezidente, yra normalu, kai politikas-verslininkas parduoda savo įmonės akcijas, o už gautą daugiau nei pusės mln. lt pelną sumoka 0 lt mokesčių?

Niekaip nesuprantu, kokiais tyrimais remiantis nukaltas teisingumo perlas: “ Teisingumas – tikėjimo valstybe pamatas. Žmonių pasitikėjimas teismais per keletą metų išaugo dvigubai – nuo 24 procentų (2010 metais) iki 51 procento (2013 metais)„.

JE metinio pranešimo tekste nemažai kalbėta apie teisėsaugos, policijos reformas, apie depolitizuotą teisėsaugą, apie mažėjantį nebaudžiamumą. JE inicijuotų teisėsaugos reformų atžvilgiu man kilo keli nejautrūs klausimai: “Gerbiama Prezidente, kur dėsite esamus teisėjus, policijos vadovus, prokurorus? Negi jie susikeis vietomis, kaip puikiai pavyko „atleistam“ eksgeneraliniam prokurorui p. Algimantui Valantinui (iš prokuroro p. Valantinas persimainė į teisėjus)? Ir Jūs tokią politiką vadinate depolitizuota teisėsauga?„

Apie užsienio politiką prikurta irgi gražių dalykų, nors esminis faktas nepaminėtas – jog kiekviena laisvės forma turi savo kainą. Laisvė nuo Rusijos, nuo godumo valdžiai, pinigams, įtakai, – viskas kainuoja. Istorija moko, kad kainos formos neretai būna mamų ašaros, sūnų kraujas, Tautos nykimas, jaunimo savižudybės. Sąrašą galima tęsti.

Tad jei D.Grybauskaitės metiniame pranešime perskaitome, jog “Lietuvoje vykęs Vilniaus viršūnių susitikimas turėjo geostrateginę reikšmę ir paskatino Rytų partnerystės šalių geopolitinį pasirinkimą tarp Rytų ir Vakarų (išskirta-A.D.), tarp skaidraus ir neskaidraus verslo, tarp teisės viršenybės ir karinio spaudimo„, o prieš keletą dienų išgirstame, kaip Prezidentė laisvos, Rusijai pasipriešinti sugebančios Lietuvos įvaizdį išmaino į pieno ir mėsos perdirbėjų interesus, klausimas, ar Respublikos Prezidentė meluoja, ar prezidentės vyriausieji patarėjai nepakankamai “gūglino„, kad naujausius Prezidentės pasisakymus į galvas susidėtų. Pasirodo, mėsa ir pienas svarbiau, nei laisvė.

Užvakar (03-25) Seimo posėdyje dėl referendumo intymumu ir neregėtu nuoširdumu, tiesiog kultine empatija savo šaliems žmonėms sublizgėjo Eligijus Masiulis. “Kada liausitės vyti žmones iš šalies„, teiravosi piliečiai. “Ką darysit, kad valstybė imtų keistis„, – nerimavo svečiai.

Garsusis liberalas šypsodamasis atrėžė: “Išrinkite mane premjeru„. Nusijuokė ir nuėjo sau.

Konservatorių lyderis Andrius Kubilius į parlamentarės Aurelijos Stancikienės raginimą įtraukti referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams klausimo svarstymą į Seimo darbotvarkę atsakė lakoniškai: “Tai pažeistų Seimo statutą„. Tikras empatijos įsikūnijimas, grynas konservatorių vertybių pavyzdys.

Stebint didžiųjų politikų klyksmą dėl referendumo ir priešrinkiminį Prezidento šurmulį, prisiminiau, ką apie jus, gerbiami valdžios vyrai ir moterys, pasakė vienas įžymiausių šių laikų krikščionių filosofas Peteris Kreeftas (knyga Grįžti prie vertybių, p. 23):

[...] “paprasčiausiai nesame laimingi, turėdami naujų, dieviškų galių [...] Valdome gamtą, bet negalime ar nenorime valdyti savęs. Savikontrolė (išskirta – A.D.) dingo būtent tada, kai padėjome valdyti gamtą, būtent tada, kai jos labiausiai reikia. Jei galime įveikti viską, išskyrus save pačius, akivaizdu, jog galios neturime. Vis daugiau galios gamtai sutelkiama silpstančiose rankose. Paveldimumas, laiko dvasia, žiniasklaida-visada lemia kas nors kitas, o ne mes„.

Taigi kuo tikėti artėjančiuose Prezidento rinkimuose? Aš asmeniškai nedėčiau didelių vilčių nei į vieną kandidatą, nes pakeisti Lietuvoje vis dar gają nedesovietizuotą politikos, teisėsaugos ir mastymo sistemą prireiks daugiau, nei vienos Prezidento kadencijos. Nebalsuočiau už Dalią Grybauskaitę, nes paskui Jos Ekscelenciją velkasi bent dvejopo pobūdžio reputacijos uodegėlė: miglotai užpildytas ir vis nuolat papildomas gyvenimo aprašymas ir stačiai dviprasmiška pozicija dramos Garliavoje atžvilgiu. Kaip suprasti, kad Dalia Grybauskaitė, lyginant praeities faktus su lietuviškųjų “Baltųjų rūmų„ versija, sugebėjo prieš keliolika metų pabuvoti vienu metu dviejose vietose (Lietuvoje ir JAV)? Kaip suprasti pasisakymą “Prievarta prieš vaiką – negalima„, tačiau “Mane prokuratūros darbas tenkina„.

Kur tik pažiūrėsi, sunku nepastebėti empatijos ir intymumo stokos pažeidžiamiausių visuomenės narių atžvilgiu.

Jėzus mokė, kad Dievas žmogui patiki didelius darbus tik po to, jei pastarasis Jo nenuvilia mažuose reikaluose. Bet juk mus, eilinius piliečius, JE dideliuose valstybės reikaluose jau nuvylė. Ir ne vieną kartą.

„Kovodamas už detales Naglis Puteikis geba keisti sistemą. Jis mato kitus ir silpnesnius. Stipriausia jo savybė – nepasiduoti sistemai“, sako doc. Aušra Maldeikienė. Nors dar neaišku, kaip kandidatas į Prezidentus Naglis Puteikis įveiks surambėjusius aukščiausių valdžios institucijų atstovų neigiamus įpročius, aš balsuočiau už šį kandidatą. Pagrindinės nūdienos Lietuvos problemos yra dvi – socialinė atskirtis ir emigracija. Visokios VSD pažymos, politinės rietenos, Lino Linkevičiaus politiškai korektiški pasisakymai tikrai nėra pagrindiniai gimtinės skauduliai. Todėl būtų įdomu pasižiūrėti, ką išties naudingo Prezidento poste nuveiktų toks žmogus, kaip Naglis Puteikis, kurio empatiją visuomenės silpniausiems nariams galima matyti iš šio politiko atliekamų darbų.

Lietuvai verkiant reikia asmenybių, kurios turėtų sąžinės ir pasitikėtų savo šalies piliečiais, gerbtų Tautą ir ypač – jos pažeidžiamiausius individus.

Naujienų galite įkrauti skaitytojų naujienų portale ikrauk.lt, siųsti el. paštu 15min@15min.lt arba parašyti per „Facebook“ paskyrą štai čia.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt