Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Šiek tiek apie aukštąjį mokslą

Įkrauk reporterio nuotrauka /
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kaip bebūtų gaila, mano nuomonė nėra labai populiari ir neskamba viešuose debatuose. Savo elitizmu, kurį tuoj išsakysiu, pats sau primenu kai kuriuos veikėjus...

Jau senokai norėjau parašyti šia tema. O atrodo viskas, kas tik įmanoma, jau parašyta. Laimė, mane paskatino šios savaitės Konstitucinio Teismo ir ministro Steponavičiaus ginčai. Kaip bebūtų gaila, mano nuomonė nėra labai populiari ir neskamba viešuose debatuose. Savo elitizmu, kurį tuoj išsakysiu, pats sau primenu kai kuriuos veikėjus, tačiau status quo poreikis ir savivertė kartais naudinga mums visiems.

Paleidinėjant aukštojo mokslo reformą buvo akcentuojamas labai įdomus dalykas – tai, jog nebūtinai visi studentai turi mokytis universitetuose, jų tiesiog per daug. Buvo reklamuojamos kolegijos su savo pigesniu, praktiškesniu ir greičiau įgyjamu išsilavinimu.

Pirmas pliusas „už“ į kolegijų daržą, mano galva, yra tai, jog žiūrint iš valstybės perspektyvos, negali būti šalyje milijonas mokslininkų ir likusi dauguma su gatvės išsilavinimu. Reikia ir tiesiog kvalifikuotų darbuotojų. Deja, šiuo metu yra žingsniuojama kiek kitu keliu ir universitetai savo studijų programas plečia, dubliuoja, kuria naujas ir niekam nenaudingas (taisyklė, kad mokėdamas viską, nemoki nieko) programas ir stengiasi susiurbti kuo daugiau studentų.

Efektas išeina įdomus – išsilavinimą turi aibė žmonių, visi yra didesni ar mažesni specialistai su vienodais diplomais ir nėra kam jie vadovautų. Ne veltui diplomas greit netenka prasmės, o naujai iškepti studentai niekam nereikalingi. Vyksta savotiška diplomų devalvacija.

Galite pasiskaičiuoti kiek kasmet iškepama naujų filosofų, etnologų, sociologų ir kitų mistinių specialybių atstovų. Ar įsivaizduojate ką jie dirbs? Aš ne. Maža to net ir naudingų ir gan praktiškų profesijų specialistų yra visiškas perviršis. Veterinarai dirba tolimųjų reisų vairuotojais, mažinant biurokratinį aparatą, viešojo administravimo specialistai dauginasi šimtais. Jau nekalbu apie tai, jog kasmet Lietuvoje atsiranda apie tūkstantį naujų teisininkų. Ir jie beveik visi neturi darbo, nes nėra elementarių kvalifikuotų darbuotojų rengimų.

Universitetai yra uzurpavę bene visą edukacinę erdvę, iškreipdami bakalauro suvokimą. Pas mus viskas labai paprasta. Bet kas sugebėjęs ištrūkti po dvylikos klasių su diplomu gali pretenduoti į eksperto arba mokslininko ateitį. Turėjau klasiokų, kurie vos sugebėjo mokyklą baigt, nes grėsė neigiami pažymiai. Įsivaizduokite kaip nustebau juos kitą rugsėjį sutikęs universitete.

Man labai gaila, kad universitetai užuot ugdę stropiausius, gabiausius ir protingiausius, priima visus, kad tik pinigus mokėtų. Dabar turbūt jumyse pabunda socialistas, rėkiantis, kad reikia suteikti lygias galimybes visiems, tegul tobulėja. O aš manau, kad reikia įvesti bent minimalius barjerus. Kompiuteriniuose žaidimuose, ir tuose reikia tobulėt ir stengtis, norint pereit į kitą lygį, o juk čia – gyvenimas. Pakaks leisti dailių kojų valytojos smegenims su silikoniniais implantais išsilavinusius valdyti, gal pagaliau pradės mažėti direktorių, vaikštančių su trim aukštaisiais, kyšančiais iš treningo.

Norite praktikos? Vokietija – ten vaikai yra profiliuojami nuo pirmų klasių. Kad dešimt metų juokelius klasėje pralaidęs Hansas nestotų į „teisę ir valdymą“ su mintimi – svarbu kažkur, o kad talentai ir gebėjimai būtų ugdomi nuolatos ir tikslingai.

123rf.com nuotr.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt