Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2014 05 16

Vakarietiškas lietuvių modernizmas kelia susirūpinimą: kodėl balsavome už Conchitą?

Tenka pripažinti, jog gyvename dinamiškame, nuolat besikeičiančiame pasaulyje. Tai akivaizdu prisiminus, jau atrodo senai prabėgusius laikus, kuomet prieš savo valią buvome tapę...
Conchita Wurst
Conchita Wurst / AOP nuotr.

Tenka pripažinti, jog gyvename dinamiškame, nuolat besikeičiančiame pasaulyje. Tai akivaizdu prisiminus, jau atrodo senai prabėgusius laikus, kuomet prieš savo valią buvome tapę rusų imperializmo, bei ekonominio socialinio eksperimento įkaitais. Siekiant išsaugoti mūsų, kadaise didingą tautą, mes po daugybės išbandymų išdidžiai pareiškėme, jog mes nusimetam bolševikų jungą. Dar okupacijos metais smarkiai plintant laisvės idėjoms, greta jų populiarėjo ir provakarietiškos idėjos (vakarai buvo tapatinami su laisve ir gerbūviu visiems). Neteko ilgai laukti kol įvyko, tai kas buvo neišvengiama  – mes įstojome į ES. Ji mums padėjo sprendžiant ekonomines problemas, tačiau mainais į tai, mes tam tikra prasme kai ko atsisakėme.

Nors nustebino austrų pasirodymas, dar labiau nustebino, tai, kad lietuviai skyrė Conchitai 10 balų.

Šiandien nekalbėsiu apie Visagino atominę elektrinę, ši tema nusipelno atskiro straipsnio... Norėčiau dėmesį atkreipti į socialinius dalykus. Nesenai teko stebėti Eurovizijos konkursą, ir nors nustebino austrų pasirodymas, dar labiau nustebino, tai, kad lietuviai skyrė Conchitai 10 balų. Žinant lietuvių konservatyvumą, tvirtą religinį pagrindą (vistik Marijos žemėje, iš jos sūnaus šaipytis nėra gražu), griežtas moralines normas, tai kelia man susirūpinimą.

Nors ir puikiai suprantu, kad būti paprastam jau senai tapo nebemadinga, visviena laikausi pozicijos,jog kažkur linija perbrėžti reikia. Pati Conchitos Wurst sėkmė, nėra kažkas baisaus, pripažinsiu, jog pasirodymas nuobodus nebuvo, daina nėra labai bloga, tačiau tendencijos išlieka prastos (mano požiūriu). Prisiminkime pirmasias gėjų eitynes: piktinomės, tačiau leidome. Po to kilo diskusijos dėl Estrelos rezoliucijos, tada dėl Lietuvos pamestinukų įvaikinimo homoseksualų šeimose. Net yra išleista lietuvių knyga apie dvi princeses ar du princus. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu.

Nebandau pasakyti, jog tai gerai ar blogai, tačiau mums, tai nėra sava.

Tad natūralu, jog man kyla klausimas: kas toliau? Pažiūrėkime į vakarus, Skandinavijos šalis, ten nieko nebestebina dvi besibučiuojančios moterys, kartais net nesuprasi ar ten moteris ar vyras, vyrai ten neretai namie prižiūri vaikus, gamina valgyti, bei skalbia drabužius, kol jų moterys dirba. Jokiu būdu nebandau pasakyti, jog tai gerai ar blogai, tačiau mums, tai nėra sava. Mes neesame tokie, kas tinka jiems, nebūtinai tiks mums. Mūsų tauta apskritai yra labai savita, bei pelnytai išdidi. Tolerancijos stoka mūsų neapkaltinsi, pas mus gyvena totoriai, rusai, lenkai ir mes su jais sugyvename draugiškai (prašau nepainioti, politinio susipriešinimo, ne tą turiu galvoje), Vis daugiau matau kitataučių vaikštančių didmiesčiuose ir net tie patys gėjai ne staiga atsirado, jų būta ir anksčiau, tiesa jie gyvendavo savo gyvenimus. Bet vakarietiškoji tolerancija skiriasi, nuo mūsiškės. Prisiminkime kaip pašmaikštavo vienas žurnalistas po Eurovizijos, kai pasakė, jog laikas nusiskusti. Tai nebuvo homofobiška, tai buvo viso labo pokštas, tačiau madingieji suskubo jį supeikti (deja patys nesugebedami dorai paaiškinti kas tame pasisakyme netiko). Net jeigu tai būtų buvusi užuomina, argi neturėtume į tai pasižiūrėti tolerantiškai? Čia ir yra skirtumas tarp mūsų tolerancijos ir to, ką kai kurie iš mūsų įsivaizduoja esant tolerancija.

Galbūt tie madingieji mano, kad yra dėl savo pasisakymų verti pasaulio tautų teisuolių vardo, tačiau, nebe tie laikai kai žydai buvo saugomi nuo nacių kulkų. Dabar homoseksualai saugomi nuo bet ko, kas nepritaria jų idėjom. Užtenka prisiminti P.Gražulį, kai buvo siūlymų jį svarstyti, dėl jo kelnių, pavadinimu „Langas į Europos vertybes“. Tolerancija galioja tik išrinktiesiems. Nieks juk nešoka ginti ubago, kai jis išmetamas iš parduotuvės, nors ir tai galima pavadinti diskriminacija, bei persiokiojimu dėl kvapo. Be abejo, gėjai susiduria su sunkesnėm diskriminacijos formom, tokiom kaip abejonė, nepritarimas ir dėmesio stokojimas...

Šiuo straipsniu norėjau viso labo pasiūlyti pagalvoti, kas mes esame ir kur mes einame. Ar mes europiečiai, ar lietuviai? Ar patys galime pasirinkti savo kelią, ar mums reikia piemens?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius