Daug yra žmonių, pastebinčių, kad vairuotojai nepaiso taisyklių ir stato savo automobilius neįgaliesiems skirtose vietose. Tačiau būna įvairių atvejų, į kuriuos taisykles kuriantys žmonės nenori atsižvelgti.
Aš prieš pusę metų susilaužiau koją. Lūžimas buvo atviras, todėl sunkiai gijo – iki šiol vaikščioju su ramentais. Neseniai gavau II invalidumo grupę (40 proc. darbingumo), o tam, kad gaučiau ženklą, leidžiantį statyti automobilį neįgaliesiems skirtose vietose, reikia turėti ne daugiau negu 30 proc. darbingumo.
Dabar kyla klausimas: kam labiau reikia tų vietų – tiems, kurie turi tą 30 proc. darbingumo, ar tiems, kuriems sunku yra paeiti tuos kelis metrus dėl lūžusios/-ių kojos/-ų? Nejaugi jie negali atsižvelgti į tai, dėl ko buvo skirtas invalidumas, o ne į darbingumo procentą?
Taigi, mieli skaitytojai, ką Jūs manote apie tai? Ar tos vietos skirtos apsipirkinėjančioms poniutėms (žr. foto), ar vis dėlto yra teisybė šioj žemėj?