Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Fotopolicija: policininkai gali sustoti prie geltonos linijos, jei vykdo pareigą?

KET pažeidimas
KET pažeidimas
Šaltinis: ikrauk.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Šiandien popiet prie ambasados P. Klimo gatvėje sustojo policijos automobilis, tai jis padarė pažeisdamas KET, nes sustojo prie geltona linija pažymėto šaligatvio. Pareigūnų...

Prie ambasados P. Klimo gatvėje sustojo policijos automobilis, tai jis padarė pažeisdamas KET, nes sustojo prie geltona linija pažymėto šaligatvio.

Pareigūnų atsakymas į klausimą „kodėl sustojote prie geltonos linijos?“ buvo toks: „čia stovėti galima“.

Nufotografavęs „galimą“ stovėjimą prie geltonos linijos, jau ėjau savo reikalais, kol buvau pašauktas vieno pareigūno. Jam paprašius, padaviau savo asmens tapatybės kortelę, o sulaikymo priežastis – „įtartinas asmuo prie ambasados“.

Abu policininkai vienas paskui kitą porino, kad atnaujintose KET parašyta, jog geltona linija negalioja, jeigu šalia nėra kelio ženklo. Kitaip sakant, galioja tik su ženklu.

Tačiau naujausiose KET aiškiai parašyta, jog „Geltona ištisinė linija žymi vietas, kur uždrausta sustoti (stovėti), gali būti naudojama eismo juostoms žymėti darbų vietoje. Naudojama atskirai arba kartu su kelio ženklu „Sustoti draudžiama“ ir nudažoma palei važiuojamosios dalies kraštą (darbų vietoje ir važiuojamojoje dalyje) arba gatvės bortelio viršuje. <...>“.

Kai mane pagaliau paleido, praeiviai ėmė klausinėti, kuo nusikaltau. Pasakiau, kas ir kaip, o žmonės tik paporino: „Jiems viskas galima...“

Policijos automobilio valst. numeris FEO 092.

Skaitytojas Tomas

Redakcijos komentaras. KET 3 priede  „Kelių ženklinimas ir jo charakteristikos / I. Horizontalusis ženklinimas“ rašoma:

Geltona ištisinė linija žymi vietas, kur uždrausta sustoti (stovėti), gali būti naudojama eismo juostoms žymėti darbų vietoje. Naudojama atskirai arba kartu su kelio ženklu „Sustoti draudžiama“ ir nudažoma palei važiuojamosios dalies kraštą (darbų vietoje ir važiuojamojoje dalyje) arba gatvės bortelio viršuje. Šią liniją kirsti draudžiama. Jeigu geltona ištisinė linija panaudota su baltomis ženklinimo linijomis, žyminčiomis eismo juostas, reikia vadovautis geltona ištisine linija.

Policijos komentaras, kurį atsiuntė Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) 2 straipsnio 10 punkte nurodyta, kad eismo dalyvis, tai kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis). Įstatyme pateiktas baigtinis eismo dalyvių sąrašas.

Policijos pareigūnas, vykdydamas eismo priežiūros funkcijas (eismo reguliavimas ir kontrolė) kelyje yra ne eismo dalyvis, o kelyje dirbantis asmuo.

To paties straipsnio 23 punkte pateikta kelyje dirbančio asmens sąvoka. Kelyje dirbantis asmuo – asmuo, taisantis ar prižiūrintis kelią, technines eismo reguliavimo priemones, reguliuojantis ir kontroliuojantis eismą, šalinantis nuo kelio arba aptveriantis priverstinai sustojusią transporto priemonę ar kitokią kliūtį, likviduojantis eismo įvykio ar kito nelaimingo atsitikimo padarinius, atliekantis kitus gelbėjimo darbus, teikiantis medicinos pagalbą kelyje esančiam eismo įvykyje nukentėjusiam asmeniui ar kitam asmeniui, kuriam reikalinga medicinos pagalba.

Pagal teisinį reglamentavimą teigtina, kad policijos pareigūnas, vykdydamas eismo priežiūros funkcijas (eismo reguliavimas ir kontrolė) kelyje yra ne eismo dalyvis, o kelyje dirbantis asmuo. Jam taikomos tos įstatymo nuostatos, kurios reglamentuoja kelyje dirbančio asmens teises ir pareigas. Tam tikromis sąlygomis (pvz. dirbdamas konkrečiai apibrėžtoje vietoje, vykdydamas konkrečią užduotį ir pan.) jis gali nevykdyti eismo dalyviams nustatytų pareigų.

Iš esmės toks pats teisinis reglamentavimas nustatytas ir Kelių eismo taisyklėse.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 47 punkte nurodyta, kad specialiosiomis transporto priemonėmis vadinamos operatyvinių tarnybų ir kitos transporto priemonės su specialiaisiais šviesos ir garso signalais arba tik su specialiaisiais šviesos signalais.

Specialioji transporto priemonė turi dvigubą paskirtį: tai yra priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 54 punktas) bei ji yra ir policijos pareigūno darbo priemonė ar mobili darbo vieta.

Tai reiškia, kad naudojant transporto priemonę pagal pirmąją paskirtį, ją vairuojantis asmuo laikytinas vairuotoju, o pagal antrąją – kelyje dirbančiu asmeniu. Eismo dalyviu policijos pareigūnas laikytinas tik tiek, kiek jis dalyvauja eisme (vyksta į patruliavimo vietą, ar iš jos, važiuoja iš vienos patruliavimo vietos į kitą ir pan.) ir tik tada jam taikomi Kelių eismo taisyklių reikalavimai. Kitais atvejais jo elgesį reglamentuoja kiti teisės aktai (Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, vidaus tarnybos statutas, patrulių veiklos instrukcija ir t. t.).

Kai asmuo vairuoja specialiąją transporto priemonę, priklausomai nuo važiavimo tikslo, jam gali būti taikomos skirtingos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių nuostatos, o būtent, tam tikrais Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (19 straipsnis) ir Kelių eismo taisyklėse (XXIV skyrius) numatytais atvejais gali naudoti įjungtus mėlynus ir (ar) raudonus (arba tik mėlynus) žybčiojančius švyturėlius ir (ar) specialius garso signalus ir vadovautis specialiųjų transporto priemonių eismą reglamentuojančiomis teisės normomis.

Teisėsaugos institucijoms, vykdančioms specifines su žmonių teisių apsauga ir visuomenės saugumo užtikrinimu susijusias funkcijas, įstatymų leidėjas suteikia daugiau teisių, nei analogiškose situacijose jų yra suteikta piliečiams.

Be to, būtina pažymėti, kad egzistuoja būtinojo reikalingumo institutas. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 17 straipsnyje numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Kitaip sakant, gelbėdama žmonių gyvybę, sveikatą, fizinių ar juridinių asmenų turtą, užtikrindama viešąją tvarką, užkirsdama kelią daromai nusikaltimai veikai, ar sulaikydama tokią veiką padariusius asmenis, policija gali padaryti žalą (išvažinėti pasėlius, sulaužyti tvoras, išlaužti duris, išdaužti langą ir t. t.) su sąlyga, kad padaryta žala bus mažesnė, nei valstybės saugoma vertybė, į kurią buvo kėsintasi. Žalos atlyginimo klausimai tokiu atveju sprendžiami vadovaujantis civiline teise.

Apibendrinant galime konstatuoti, kad teisėsaugos institucijoms, vykdančioms specifines su žmonių teisių apsauga ir visuomenės saugumo užtikrinimu susijusias funkcijas, įstatymų leidėjas suteikia daugiau teisių, nei analogiškose situacijose jų yra suteikta piliečiams, ūkio subjektams ar kitoms valstybės bei savivaldybių įstaigoms ir organizacijoms, vykdančioms kitokią veiklą. Todėl dažnai galime stebėti teisėtus policijos pareigūnų veiksmus situacijose, kuriose analogiškai pasielgęs pilietis būtų pripažintas padaręs pažeidimą.

Naujienų galite įkrauti skaitytojų naujienų portale ikrauk.lt, siųsti el. paštu 15min@15min.lt arba parašyti per „Facebook“ paskyrą štai čia.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt