Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija jau ne pirmą kartą tiesia pagalbos ranką sostinės beglobiams šuneliams. Ypatingai tiems, kuriems jau tiksi likimo laikrodis, skaičiuojantis paskutines minutes. Žinoma, gal pasakysite, kad galėjo neimti gyvūnų... Bet matant noru gyventi trykštančias gyvūno akis ir žinant, kad visos Vilniaus prieglaudos yra perpildytos, siūlai laisvą kampelį ir tik paskui galvoji ką darysi.
Šį kartą prašome Jūsų visų paramos. Žinoma, galėjom neimti, žinoma, galim dabar nieko nesakyti, žinoma, ėmėm ne tam, kad dabar visų Jūsų prašytume. Bet tikrai esame kuklūs ir prašome labai retai. Žinoma, kuklumas šiuo atveju nėra dorybė. Bet nuo savęs toli nepabėgsi. Verkti krokodilo ašaromis tikrai neketiname, todėl prašome visų neabejingųjų paramos.
Per paskutinę savaitę pas mus atvyko:
Ovė – Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinėje tarnyboje Grinda sulaukusi šeimos pagausėjimo. Draugiška, miela dičkė, stropiai sauganti savo septynis savaitės amžiaus mažylius (keturi balti ir trys juodi šuniukai), gimusius apie 2014-08-16. Turinti žemą, sodrų, rimtą balsą ir jau tikrai bus geras, sargus kažkurios šeimos šuo. Kai užaugins ir ras savo mažyliams nuolatinius namus, kai atsigaus po maitinimo ir kai bus sterilizuota. Dar pora savaičių ir mažyliai pabirs mamai po kojomis makaluotis. Bus džiaugsmo visiems.
Austis – Atvyko iš Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinės tarnybos Grinda. Apie 5 metų amžiaus vokiečių aviganio mišrūnas. Koks jis? Ogi, pirmas akimirkas kol stebi (pirmos dienos naujoje vietoje tai aišku šuo visą laiką visus stebi norėdamas suprasti kas mes per vieni, kas bus su juo, kaip bus su juo ir pan.) tai ant nepažįstamo gali ir paurgzti. Tai yra gerai - taip šuo parodo savo nepasitikėjimą, tai žmogui tik belieka jį sutirpdyti įrodant, kad jo ketinimai „švarūs“. Jau matytam žmogui neburzgia, tik atsargiai pirmas akimirkas švelninimus priima. O jau kai pamato, kad gali būti ramus tada jau akių neatitraukdamas ir net prigulęs griūna po kojomis, arba glaudžiasi net tyliai inkšdamas - nori, oi kaip nori būti glostomas. O pradėjus šukuoti virsta ant nugaros ir rodo visišką pasitikėjimą, nes atverstas šuns pilvukas tai jau kaip žinom, pats geriausias atsidavimo ir pasitikėjimo ženklas. Bet Austis ir sargus šuo - matosi iš reakcijos į svetimus žmones.
Yvas - Atvyko iš Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinės tarnybos Grinda. Vidutinio ūgio Yvas visai ne vidutinis šuo - jis ypatingas savo puikiu balsvos spalvos kailiu ir mielu snukučiu. Tiesa, kailis jo prastas - nešukuotas, nemaudytas. Bet jei prižiūrėtum tokį šunį, tai būtų išskirtinio grožio, nepaprastas šuo. Yvas labai draugiškas, mielas, žaismingas, bendraujantis ir t.t. ir pan. Bet bijo adatų ir vakcinavus susinervin, todėl norėdami jį po to įvesti į voljerą patyrėm, kad laikas po vakcinacijos jam šventas - geriau nekliudyti - griebė už bato ir papurtė. Laimei ne su „pliažankėmis“ būta, taigi, tuo viskas baigėsi - Yvas papurtė, mes įsitikinom, kad jis moka ir supykti ir kad pyktis labai trumpalaikis - papurtęs (atsipurčius jį nuo bato nepuolė iš naujo, taigi, susinervinimą nupūtė, pykčio nelaiko) vėl buvo mielas... Štai toks tas Yvas. Nauji jo namai turi būti be mažų vaikų, nebent jis būtų ne kambarinis, o gyventų voljere.
Barsiuko šeimininkė pateko į ligoninę, šuneliu nebuvo kam rūpintis, todėl pasiūlėme jam kampą pas mus. Tai linksmas, draugiškas ir mielas šunelis.
Čigonų taboro šeimynėlė - Džoja ir jos dvi mažylės. Tai labai rūpestinga mama ir tikrai sargi kalytė. Ojoj, kokia sargi ir ištikima bus savam žmogui. Kol kas Džoja augina ir maitina savo protingas ir be galo žavias, apie 1,5 mėn amžiaus baltutes dukrytes. Džoja liesa kaip dviratis ir jai reikia gero ir maitinančioms mamoms skirto maistelio. O dar pačioms nevalgančioms jos lepūnėlėms - sočiai gero ir maistingo jų mamos pieno, o artimiausiu laiku ir specialaus mažų šuniukų maistelio, kurį pradėsim po keletą grūdelių mirkyti ir pratinti mažes prie savarankiško maitinimosi. Todėl jau šiame prašyme visų labai prašome - padėkit su tokiu maisteliu - arba tokio nupirkdami ir mums atveždami, arba pervesdami mums į sąskaitą nors kiek pinigų kad galėtume pasirūpinti šia šeimynėle.
Padėti galėtume ir daugiau, bet jei neturėsim už ką jiems visiems nupirkti įprasto ar specialaus maisto (mamoms, mažyliams), neskaitant visiems kompleksinių vakcinų kainos, nublusinimo, nukirminimo ir kitų su jų laikymu susijusių išlaidų, tai.. tai ta pagalba, deja, bus tolygi savo prieglaudos skandinimui.
Todėl jei tik galit, tai mes labai labai laukiam Jūsų pagalbos, be kurios neišplauksim.
Mūsų rekvizitai:
Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija
Įm. kodas: 184211367
Adresas: Taikos g. 77-18, Utena
A/S: LT417044060002546192 (SEB bankas)
www.gyvunugloba.com
Mes jau nedrąsiai, bet, atleiskit už išankstinį džiaugsmą, pradedam džiaugtis Jūsų pagalba! AČIŪ!
