Atsibudo vieną Kalėdų rytą Dievulis iš savo minkšto debesėlio ir pamąstė: „Et, ką gi čia šiandien gražaus sukūrus?“ Žiūrėjo žiūrėjo į žemę, o ten tiek gražių dalykų prikurta, tiek laimingų veidų, Kalėdų šventei besiruošiančių. „Gal kokį medelį šerkšnu padabinti? Gal ne, tą jau mano sesuo žiemužė padarė. O gal kokį nusiminusį vaikelį dovana pradžiugint? Bet juk tuo jau mano pusbrolis Kalėda rūpinasi...... Chmmmm....“
Ir štai žiūri Dievulis – keli šuneliai žemėje gyvena. Liūdni, susigūžę, be namų. Nuleidę nosytes, lyg ko susigėdę. Ir sako Dievulis tada:
– Ei, mano mažieji draugai. Nosis aukštyn!
– Tai kad negražios jos, gėda kam ir parodyt, – atsakė šuneliai liūdnai.
Ir tada kilo Dievuliui kalėdinė mintis: „Štai kur gražiai padirbėsiu!“ Ėmėsi Dievulis naujas noseles šuneliams kurti ir džiaugsmingai benamiukams dovanų dalyti. Atliko savo darbą puikiai. Džiaugėsi šuneliai naujomis noselėmis, kėlė į viršų, kad tik žmonės pamatytų – gražias, išskirtines, Dievulio sukurtas nosytes.
Pažiūrėkit, įvertinkit Dievo kūrybą, dabar jau tai – mūsų rankose. Nosytes iš Dievulio gavo ir labai labai ieško namų: Lordas Nr. 186 (sanitarinėje tarnyboje „Grinda“), tiesiog Nr. 51 (sanitarinėje tarnyboje „Grinda“), Nela (geltonieji gyvybės vagonėliai Vilniuje) – visi jaunučiai ar net mažučiai...
Teirautis galima: 8-620-84464 Lina
