Niekas nežino, kokiu būdu ir kodėl nedidukė, vos 4 mėn. katytė Geilė apsigyveno po Vilniaus geležinkelio stoties laiptais, bet ten jos nelaukė geras gyvenimas. Ir Geilė tą jautė, todėl vos pajutus stebinčias akis, šmurkšteldavo kuo giliau ir tūnodavo ten valandų valandas, kol užuosdavo netoliese atnešto maisto kąsnelį. Paskubom užkąsdavo ir vėl- atgal į „uolą“ po laiptais.
Po ilgų viliojimų išlįsti, ir ne vienos dienos pastangų, mažylė pasidavė, ir štai ji saugi „Naminukų“ globoje! Iš pradžių jos mažoje, apvalioje galvelėje niekaip netilpo mintis, kad namai- saugesni nei gatvė, todėl verkė ir ieškojo kelio atgal. Tačiau praėjus kelioms dienosm, suprato, kad čia kur kas smagiau!
Ir nors susitarti pavyksta ne iš karto (mat artėjant, Geilė dar mėgsta pagąsdinti ir „pašnypšti“), vos ją palietus, po akimirkos pati nustemba nuo savo įsijungusio nenurūkstamo „motoriuko“ garso. Ir tada jau glaustosi, voliojasi, trinasi ir prašo dar. Žinoma, glostymo terapiją bandant pakartoti po akimirkos, ji vėl elgiasi taip tarsi būtų pamiršusi, kad jai tai labai patinka ir purkštauja, bet laikui bėgant ji susies, kad tas gėris, kurį jaučia glostoma, yra žmogaus buvimo šalia pasekmė.
Geilė nuo pat pirmos dienos savo slaptiems „reikaliukams“ atlikti naudojasi tik kraiko dėžute, taip pat jai sulašinti vaistai nuo „parazitų“, bei „nukirminta“. Kai atsipalaiduoja, linksmai dūksta su žaisliukais, taip pat kolkas dar nepersijungė savo vidinio laikroduko į dienos rėžimą ir mėgsta „panaktinėti“, mat tada mažiau judėjimo ir galima iš arčiau viską patyrinėti. Ji turi išskirtinį kailiuką. Žiūri ir nesupranti, ar balta, ar kakavinė, bet praskleidus, supranti iš kur ta optinė apgaulė: jos plaukelių galai baltutėliai, o prie šaknų- rusvi!
Nuostabioji, gėlytę primenanti Geilė ieško jaukių namų ir gerų šeimininkų, jei galite jai tai padovanoti, skambinkite „Naminukams“ 8 648 30077 (Vilnius)!
