Pamenate „Mažąjį Princą“? Esame atsakingi už tuos, kuriuos prisijaukinome. Gaila, kad atsakomybės jausmas tapo retu reiškiniu. O užuojautos ir gailesčio silpnesniam, mažesniam, paliegusiam labai sunku sulaukti. Sunku, bet tikrai įmanoma.
Tiems, kurių širdys dar šiltos ir noriu papasakoti apie katinėlį vardu Gyzmo.
Jo atsiradimo šiame pasaulyje istorija banali ir kasdieniška. Katytė-mamytė paprastutė, niekam nerūpinti Lietuvos benamiukė šiukšlyne atsivedė kelis vaikelius. Gatvės pavojai ir žmonių žiaurumas pražudė tiek mamytę, tiek Gyzmo broliukus ar sesutes. Liko tik Gyzmo, vienas pasaulyje, nusilpęs, sergantis. Bet gyvenime būna ir gėrio, tad ir šį mažutį katinėlį pastebėjo gailestingas žmogus.
Apsilankius pas veterinarą, paaiškėjo, kad mažylis praradęs vieną akytę. Kaip tai atsitiko, jau nebesužinosime. Bet tai ir nesvarbu, kačiukas visai nejaučia savo negalios. Laksto, dūksta, šokinėja kaip ir visi sveiki kačiukai. Tik visą laiką atrodo, kad jis suokalbiškai mirksi, kviesdamas prisijungti prie jo žaidimų. Dabar jam apie 4 mėn., paskiepytas, tuoj bus kastruotas ir yra visiškai pasiruošęs keliauti į savus namus pas tikrus šeimininkus. O džiaugtis buvimu šalia žmogaus jis tikrai sugebės, nes matę daug skausmo ypatingai vertina gerumą.
Kaunas, 868700015, vvilmute@hotmail.com
