Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Mes girdėjome, ką mums pasakė Velsas. Perduodame jo prašymą jums (nuotraukos)

Įkrauk reporterio nuotrauka /
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Sako, kad jie kalba tik kartą per metus - kūčių naktį. Bet ar tikrai? Mums jie kalba kiekvieną dieną ir mes suprantame ką jie šneka ir mes stebimės, kodėl kiti negirdi, juk mes visi vienodi, mes žmonės. Bet kažkodėl kiti negirdi, eina, praeina, nusisuka... O gal girdi, tik apsimeta, kad negirdi ir nesupranta?

Sako, kad jie kalba tik kartą per metus - kūčių naktį. Bet ar tikrai? Mums jie kalba kiekvieną dieną ir mes suprantame ką jie šneka ir mes stebimės, kodėl kiti negirdi, juk mes visi vienodi, mes žmonės. Bet kažkodėl kiti negirdi, eina, praeina, nusisuka... O gal girdi, tik apsimeta, kad negirdi ir nesupranta?

Juk tai taip patogu - neišgirsti, nusisukti, praeiti, nesuprasti. O jie visada pasako, vieni pasako nebyliai, tik akimis, kiti garsiai, veriančiai širdį. Kad tik tu, žmogau, nenusisuktum, kad tik išgirstum.

Šis katinukas kalbėjo nebyliai, tik iš nerimo, baimės ir skausmo plazdančia širdele ir siaubo pilnomis akytėmis. Mažylis su kitais likimo broliukais gyveno viename iš Vilniaus kiemų. Kažkada jo mamytę išmetė iš namų ir taip gatvėje atsirado jis - mažas kačiukas Velsas. Koks sunkus benamiuko gyvenimas kai kiekvieną dieną reikia saugotis didesnių už save, ieškotis maistuko ir stengtis išgyventi. Vieną dieną į tą kiemą atvažiavo šungaudžių mašina, o mažas žiopliukas Velsas susiviliojo maistu, esančiu šungaudžių gaudyklėje ir atsidūrė už grotų - ten, benamių gyvūnų sanitarinėje tarnyboje kur nei jo, nei kitų jo brolių niekas negirdi ir jų kalbos nesupranta.

Katinuką perėmėm į globą, o kadangi mes girdime ką gyvūnai kalba, tai ir išgirdome ką kalbėjo išsigandusi Velso širdelė ir nerimo pilnos akytės: „Man labai skauda, aš labai bijau, padėkite man." Velso užpakalinė letenėlė buvo lūžusi, kyšojo išlindęs kruvinas sąnarys. Niekada nepatyręs švelnumo ir meilės mažylis netikėjo niekuo, stengėsi ištrūkti ir saugiai pasislėpti. Katinuką nuvežėme į veterinarinę gydyklą, padarėme rentgeną ir paaiškėjo, kad trauma įvykusi seniai, tačiau nesugijusi kojytė, sąnarys iššokęs ir kraujuoja, katinukas negali ja remtis. Galime tik nujausti, ką iškentė mažylis, galime tik spėlioti, kas jį taip nuskriaudė, kam jis pamaišė - mažas, išsigandęs padarėlis. Bet ir jis kažkam užkliuvo...

Dabar katinukas Velsas saugus. Tik jo maža širdelė dar krūpčioja, dar gūžiasi į kamuoliuką nuo kiekvieno prisilietimo, nes dar negali patikėti mažylis tiek skausmo patyręs, kad ranka gali ir glostyti.

Velsui jau padaryta operacija, sąnarys sutvirtintas, tačiau dar reikės išimti geležinį strypą, kai kojytė užgis. Kačiukas valgo, stiprėja ir tikime, kad pagaliau patikės žmogumi.

Kad galėtumėme padėti šiam ir kitiems mažyliams, papasakojome jums šią istoriją. Velso operacija kainavo 450 lt. Jo gydymas taip pat kainuoja, nes šiuo metu mažylis laikomas stacionare ir jam daromi kojytės perrišimai. Todėl prašome visų, kurie neabejingi mažylių skausmui ir girdi jų prašymus, paremti Velso kojytės operaciją ir jo gydymą nors ir nedidele suma.

Jei norite ir galite padėti Velsui pasveikti, pervesdami pinigėlius į sąskaitą nurodykite, kad aukojate katinukui Velsui.

Mūsų rekvizitai:

Pavadinimas: Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyrius

Adresas: S. Stanevičiaus g. 45-23 LT-07115

Įstaigos kodas: 125535218

Sąskaitos nr.: LT047300010002464463 (Swedbank)

Banko kodas: 73000

SWIFT kodas: BIC-HABALT22

arba Sąskaitos nr.: LT467044060000907966 (SEB bankas),

Banko kodas: 70440

Ačiū už jūsų gerumą! Už supratingumą ir pagalbą! Ačiū aukojantiems.

Komentarai
Temos Velsas
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt