Labas, žmogau!
Aš Marsas. Man vieneri metai. Profesija - katinas. Iš tiesų, tai visas mano gyvenimas labai jau katiniškas, ir nuo šito, ko gero, niekaip neišsisuksiu, kad mane kur letenėlės su nagučiais. Supranti, laisvalaikiu aš irgi katinas. Netgi kai miegu, nors ir susisuku į kamuoliuką kaip lapė, ar išsitiesiu per visą lovą kaip smauglys, ar murkiu kaip traktoriukas, vis tiek lieku katinas. Dar kartais būnu besiglaustantis katinas, uodega ore piešiantis katinas, tykantis katinas, žaidžiantis katinas, kailiuką kruopščiai prausiantis katinas, smėlio dėžėje lobius užkasantis katinas... Oi, na gal jau užteks, per giliai nuklydome. Manau, supratai mano katinišką esmę.
Einu tiesiai prie reikalo: aš ieškau namų. Ką ten namų... Tikram katinui ir viso pasaulio negana, supranti. Bet matai, žmogaus namai man ir yra visas pasaulis. Man kiekvienas namų kampas yra tarsi nauja šalis.
Virtuvė, kupina įvairiausių gurmaniškų ir egzotiškų kvapų bei skonių, šaldytuvas, kuriame tvyro arktiniai šalčiai, svetainė, kur ant sofos prisiglaudęs prie šeimininko jautiesi šilčiau negu geriausiame Viduržemio jūros pliaže, miegamasis, kuriame dunkso minkštutėlė tarsi Alpių sniegas lova, vonia, kur lyg Niagaros kriokliais šniokščia vanduo, spintos, išaugusios iki lubų tarsi dangoraižiai... Bet tu nebijok, aš nesu nei žmogus voras, nei tuo labiau kiaulė voras, ir į padanges nesikarstysiu. Priežastis paprasta: nenoriu nusisukti sprando. Taip pat nenoriu gauti šluota per galvą. Man patinka visi 9 mano katiniški gyvenimai, supranti. Taigi pasižadu saugoti tiek savo, tiek ir tavo neuronines ląsteles.
O dar žinai, ką?.. Aš nesikėsinsiu į TV pultelį ir nebambėsiu, kad tu žiūri ne tą kanalą, kurio norėtųsi man. Matai, aš turiu savo asmeninį televizijos kanalą. Ir jį žiūriu per daugiau kaip 1 metro įstrižainės plokščiaekranį, plačiaekranį ir visom kitom prasmėm pačios geriausios kokybės teliką. Na kaip, pavydi? Atskleisiu paslaptį: kai jaukiai įsitaisai ant palangės, prieš akis atsiveria nuostabiausi katiniškos TV vaizdai. Ten matau, kaip ganosi įvairiausi dvikojai, keturkojai ir sparnuoti padarai, kaip pučiant vėjeliui linguoja žolės ir medžiai, kaip krenta sniegas ir plaukia debesys... Mėgstu paganyti akis. Prisijunk ir tu, sielą nuraminsi.
Žalingi įpročiai... tokių neturiu. Esu doras sugyventinis ir tvarkingas kambariokas. Beveik. Esu kelis kartus drykstelėjęs kėdę ar kokį kitą kampą. Kaip sakoma, gamta šaukia. Moterys mane supras, juk joms irgi rūpi dailūs nagučiai ir manikiūras! Bet tai darau saikingai ir apskritai stengiuosi mesti. O kas dėl kitų gamtos šauksmų, tai visuomet sėkmingai juos paslepiu dėžutėje, giliai po smėliuku. Įsivaizduoji, aš netgi lankiausi pas veterinarą ir mes sutvarkėm tą vyrišką reikalą! Na, žinai, tą... kur blogam šokėjui trukdo. Taigi galiu drąsiai sakyti, kad aš daugiau nesu įsipareigojęs jokiai meilės deivei, nedainuoju ausį rėžiančių serenadų ir esu pasiryžęs visą savo dėmesį, energiją ir murkimą skirti tik tau, žmogau.
Tai ką, iki greito? Labai lauksiu.
Marsas
* * *
Šiuo metu Marsas glaudžiasi pas laikinus globėjus Vilniuje. Kreipkitės telefonu 8 614 17676 arba el. paštu tykotojas@gmail.com.
