Papasakokite ir jūs savo kelionės istoriją bei laimėkite puikių turizmo prekių įmonės „Lukla“ prizų! Konkurso sąlygos
Dalinamės Indrės papasakota kelionės istorija!
Dubrovnikas – vienas iš seniausių Europos kurortų, įkurtas maždaug VII amžiuje. Pelnytai turistų ir vietinių gyventojų pramintas Adrijos jūros perlu. Nors miestas buvo daug kartų nušluotas nuo žemės, jis vis tiek yra turbūt pats gražiausias ir įspūdingiausias visoje Kroatijos Respublikoje. Vienoje iš saulėčiausių Pietų Europos vietų įsikūręs miestas pakeri savo architektūra bei įdomia istorija...
Nors žinojome, kad Pietų Europoje vasaros metu dažniausiai šviečia kaitri saulė ir beveik nebūna lietaus, pažiūrėję į kelias orų prognozių interneto svetaines nuliūdome. Visas dienas, kiek turėjo trukti mūsų kelionė, buvo pranašaujamas lietus. Taigi susikrovėme lietsargius, neperšlampamą avalynę bei šiltesnius drabužius. Kadangi dažnai sakau – nusiteik blogiausiam tada bus gerai, taip ir buvo. Vietoj dvi savaites pilančio lietaus, gavome 38 – 44 laipsnius šilumos! Tiesa, per tokius karščius tikrai sunku vaikščioti, o tuo labiau lankyti įžymias vietas. Taigi, rytais laiką leisdavome prie jūros labai švariuose ir tvarkinguose paplūdimiuose, kurių čia yra keletas, vakare, šiek tiek saulei nusileidus, traukdavome apžiūrinėti Dubrovniko grožybių. Tiesa, jūroje yra vandens ežių, o pakrantė dengta akmenimis, tad dėl atsargumo maudantis vertėtų avėti tam tikrą avalynę.
Miesto istorija
Pirmieji čia gyvenvietę įkūrė graikai, tačiau po užpuolimų teritoriją perėmė slavai. Dubrovnikas yra išsidėstęs geografiškai palankioje vietovėje, todėl anksčiau buvo svarbus prekybinis centras Adrijos jūroje. Šiandien turistai čia keliauja ilsėtis, kur pagrindinis traukos objektas – senamiestis, kurį juosia 25 metrų aukščio, 4–6 metrų pločio įspūdinga gynybinė siena.
Čia tiek jauni, tiek ir seni kalba angliškai ir noriai pasakoja šalies istoriją, tad galite išgirsti daug įdomių ir intriguojančių pasakojimų. Mes bendravome su daugybe malonių vietinių gyventojų, kurie ne tik papasakodavo savo ir miesto istoriją, bet ir pasikvietė į namus, parodydavo nuostabių nuotraukų albumų, vaišino skaniais patiekalais.
Iš pasakojimų sužinojome, kad pagrindinė Dubrovniko gatvė, kaip ir visas senamiestis, iki 1667 metų buvo itin puošnūs, tačiau po stiprių žemės drebėjimų ir dažnų karų, vietiniai gyventojai norėdami kuo greičiau tai atstatyti, nesirinko itin įspūdingų architektūros elementų. Kas domisi istorija, turėtų žinoti, kad paskutinis Dubrovniko išbandymas buvo kruvinasis Jugoslavijos skilimas, kuris įvyko 1991 gruodžio 6 dieną 7:00 valandą ryto, kai dauguma miesto gyventojų dar miegojo. Įsiveržusi serbų armija sudegino didžiąją senamiesčio dalį. Šiuo metu Dubrovniko senamiestis yra atstatytas ir karų pėdsakų išlikę labai mažai. Gatvėse namai beveik tokio pat aukščio, dengti raudonų keraminių čerpių stogais, kurios atsparios dideliam Kroatijos karščiui. Gatvelėse daugybė mažų, jaukių parduotuvėlių ir žibintų. Išlikusios didingos bažnyčios, vienuolynai ir muziejai. 1994 metais dėl išskirtinio savo grožio Dubrovniko miesto senamiestis buvo įrašytas į UNESCO kultūros ir gamtos paveldo sąrašą. Miesto istoriniuose muziejuose, kurių čia didelė gausa, galima išvysti daug iš tų laikų likusių ekspozicijų, rankraščių, fotografijų, knygų, dažnai rengiamos įvairios parodos. Taip pat yra karo fotografijų parodų centras, kuriame eksponuojami karo žurnalistų darbai. Mes norėjome daug aplankyti ir susipažinti su šalies istorija, todėl vietoje įsigijome jungtinius bilietus, su kuriais galima aplankyti daug muziejų ir sutaupyti pinigų kitoms pramogoms.
Įžymios vietovės, kurias būtina aplankyti
Šis miestas turi begalę nuostabių vietų, kurias būtina aplankyti. Dauguma jų yra miesto senamiestyje. Viena iš žinomiausių – tai Gynybinė siena. Įėjimas vienam asmeniui kainuoja 90 kunų (apie 40 litų). Nors kai vaikščiojome 25 metrų, 2 kilometrų ilgio siena buvo 40 laipsnių karščio, visi man pritars, kad tikrai buvo verta kęsti karštį ir didelius turistų srautus, nes nuo čia atsiveria nepakartojama, kvapą gniaužianti miesto panorama. Nemėgstantys itin didelių karščių, čia apsilankyti turėtų anksti ryte arba po pietų, kai karštis jau būna kiek mažesnis, nes vasaros metu Dalmatijos pusiasalyje klimatas mediteraninis – čia būna itin sausa ir karšta. Užlipus ant sienos iš vienos pusės vaizdas atsiveria į begalines Adrijos jūros gelmes, iš kitos – į savo istorija ir architektūra turtingą senamiestį.
Nepraleidome progos užkilti ir į Sergijaus kalną, iškilusį virš miesto net 412 metrų, nuo kurio matosi visas senamiesčio grožis, bei urbanistinis miesto planas. Į kalną galite užlipti pėsčiomis, bet tai truktų apie 90 minučių. Įmanoma užkilti moderniu keltuvu, kurio kaina apie 94 kunų į abi puses (apie 42 litai). Jeigu mėgstate vaikščioti pėščiomis, nuo kalno galite nusileisti patys, tada nereikės mokėti už galinį keltuvo bilietą, tačiau turbūt pats lengviausias būdas – užvažiuoti automobiliu. Iš pat pradžių buvau nusiteikusi įveikti kalną savo jėgomis, tačiau esant 39 laipsnių temperatūrai pasirodė per sunku. Kadangi į kelionę važiavome savo transporto priemone – kalną įveikėme automobiliu. Nuo kalno atsiveria kvapą gniaužianti panorama į raudonais čerpių stogais žaižaruojantį senamiestį, taip pat čia galite skaniai papietauti ar nusipirkti Dubrovniko miestą primenančių suvenyrų.
Dar viena puiki pramoga – tai Dubrovniko Adrijos jūros akvariumas. Mėgstantys povandeninį pasaulį, už 40 kunų (apie 20 litų) galite apsilankyti Dubrovniko Adrijos jūros akvariume, kuriame yra 32 dideli akvariumai su Adrijos jūros fauna ir flora. Čia gausu tokių žuvų rūšių kaip unguriai, rajos, ešeriai. Taip pat galite pamatyti ir tokius eksponatus kaip jūros kempinės, arkliukai, jūrų žvaigždė, ežiai, sraigės ar netgi aštuonkojį.
Jūros gėrybių rojus
Dubrovnike labai skani ir kokybiška Adrijos jūros pakrantės virtuvė. Čia itin gausus egzotiškų jūros gėrybių pasirinkimas, kurio nerasite mūsų kraštuose. Kiekvienas keliaujantysis ras ko geidžia širdis. Vienas iš pagrindinių patiekalų – tai kepta ant grotelių šviežia žuvis. Taip pat turėtumėte paragauti auksinės dorados, raudonosios kefalės, jūrų liežuvių bei saulenės. O kur dar visada tik švieži kalmarai, krevetės, austrės, midijos, vėžiai ar omarai...
Kas mėgsta mėsą, galės paskanauti garsių Dalmatijos regiono rūkytų ir vytintų kumpių, taip pat pasigardžiuoti avies sūriu (paški sir). O smaližiai turėtų nepraleisti progos išbandyti garsiausią desertą Kroatijoje – Palačinka. Tai labai skanūs lietiniai blynai, įdaryti uogiene, karštu šokoladu ar smulkintais graikiniais riešutais.
Jūros gėrybių kainos yra mažesnės nei Lietuvoje, už alaus bokalą ar vietinio vyno taurę sumokėsite 10-15 litų, už mėsos patiekalą apie 30 litų.
Kroatija garsėja itin plačiu gėrimų pasirinkimu, tačiau į užsienį eksportuoja mažą dalį, todėl nepraleiskite progos pasigardžiuoti iš vietinių vynuogynų spaudžiamu raudonu: Teran, Merlot, Cabernet, Opolo, Plavac, Dinga ar baltu: Malvazija, Pošip, Pinot, Kujundžuša, Žlahtina, Muškat vynu, iš slyvų ir kriaušių gaminamais vaisiniais brendžiais pagardintais žolelėmis ar medumi. Alus dažniausiai nestiprus ir šviesus, bet galite rasti ir tamsesnio.
Dubrovniko vasaros festivalis
Tuo metu, kai buvome Dubrovnike, vyko kasmetinis Vasaros festivalis. Renginys vyksta nuo liepos 10 iki rugpjūčio 25 dienos, nuo 1950 metų. 2007 metais festivalis buvo apdovanotas Tarptautiniu auksiniu kokybės trofėjumi.
Taigi kam patinka kultūriniai festivaliai, teatras, miuziklai, spektakliai, koncertai, opera čia tikrai rasite ką veikti. Kiekvieną vakarą miesto senamiestis pavirsta dideliu teatru su daug aktorių, dainininkų, dailininkų ir visokių kitokių linksmų, geros nuotaikos nestokojančių žmonių. Būtinai apsilankykite čia festivalio atidarymo dieną: į dangų pakyla nuostabūs fejeverkai, apšviečiantys nuostabią senamiesčio pakrantę.
Kaip sakė grasus airių dramaturgas Džordžas Bernardas: „Jei jūs norite pamatyti rojų žemėje, atvykite į Dubrovniką“. ir tai yra tiesa. Nors tai ne pirmas kartas, kai lankiausi Kroatijoje, žinau, kad dar tikrai čia sugrįšiu, nes tai šalis į kurią visuomet norisi grįžti. Nuostabi gamta, puikus oras, švari jūra, įspūdingi architektūros ir istorijos lobynai, jaukios kavinukės, skanus maistas, draugiški žmonės – visa tai ką turėtų pamatyti ir patirti kiekvienas keliaujantysis.
Indrė Mencevičiūtė
