Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Konkursas „Sava Roma“: kuo Roma yra sava?

Makaronai su padažu
Fotolia nuotr. / Makaronai
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kuo Italijos sostinė Roma, tokia didelė ir reprezentuojanti visą Italijos kultūrą, gali būti sava mūsų mažutei valstybei Lietuvai? Visų pirmiausia savo simboliu – vilke, kuri iš...

Kuo Italijos sostinė Roma, tokia didelė ir reprezentuojanti visą Italijos kultūrą, gali būti sava mūsų mažutei valstybei Lietuvai? Visų pirmiausia savo simboliu – vilke, kuri išaugino Romos miesto įkūrėjus Romulą ir Remą.  Mūsų sostinės Vilniaus simbolis yra geležinis vilkas, tad Vilnius ir Roma yra savotiškai susiję, nes jie abu kilę is legendinių vilkų giminės :). Roma ir visa Italija Lietuvai yra sava ir kitais aspektais.

Glaudžius Lietuvos ir Italijos ryšius parodo ir tai, jog 1518 m. balandžio 18 d. Žygimantas Senasis vedė Milano ir Bario kunigaikštytę Boną Sforcą, kuri labai nusipelnė Lietuvai. Bonos Sforcos dėka Lietuvoje jau XVIa. pradžioje pradėtos auginti Šiaurės Rytų Europos šalims nežinomos daržovės, kurių pavadinimai ir šiandien rodo itališką kilmę: kalafiorai (cavolfiore), kaliaropė (cavolo rapa), porai (pori), petražolė (petrosello), kanapės (canapa), pomidorai (pomi d’oro) ir kiti. Kalbant apie maistą, makaronai italams yra toks pats kasdienis maistas, kaip lietuviams bulvės, o kas įdomiausia, jog Romoje veikia vienintelis pasaulyje Nacionalinis makaronų muziejus. Kulinarinis paveldas italams yra labai svarbus, kadangi 1986 m. Romoje pradėjus veikti pirmajam "McDonalds" restoranui (tik vargu ar jį galima vadinti restoranu), italai sukruto ir prie jo durų vaišino praeivius nemokamais makaronais, kad primintų apie savo šalies kulinarinį paveldą. Įdomu, ar tas "restoranas" dar dirba?

O štai picos (pizza), kurios Italijoje anksčiau buvo tik varguolių maistas, paplito tik po sovietų okupacijos, Lietuvoje įsikūrus daug tinklinių picerijų. Šių picerijų kepamos picos skirtos vietinei rinkai (su kečupo ir majonezo padažais), todėl norint paragauti tikros itališkos picos reikia nuvykti į Italiją (tik būti atsargiems: esant dideliam turistų skaičiui Romoje, dauguma maitinimo vietų yra tapusios turistų šėryklomis – siekiant pamaitinti visus vienu metu, maistas nėra kokybiškas). O ką jau kalbėti apie espresso ir cappuccino kokybę Lietuvoje... (uno vero cappuccino, per favore).

Italija paveikė ir Lietuvos architektūrą. Kai XVIa. Renesanso kultūros ir meno centras iš Florencijos persikėlė i Romą, tuo laikotarpiu  Lietuvoje Bonos Sforcos dėka plėtėsi Renesanso kultūra (lietuviškai – Atgimimas). Bonos Sforcos ir jos vyro Žygimanto Augusto iniciatyva renesansiniu stiliumi buvo perstatytas svarbiausias lietuviškas renesansinės architektūros paminklas Vilniaus žemutinė pilis (Valdovų rūmai). Į Lietuvą buvo kviečiami italų menininkai – vienas pirmųjų italų architektų, įsikūrusių Lietuvos sostinėje, buvo Giovanni Cini, kuris 1534 m. kartu su tautiečiu  Bernardo Zanobi da Gianotti padėjo perstatyti Vilniaus katedrą po 1530 m. kilusio gaisro. Lietuvių architektas Laurynas Stuoka – Gucevičius po keturių metų studijų Romoje klasicizmo stiliumi perprojektavo ir pastatė Vilniaus baziliką, miesto rotušę. Baroko laikotarpiu Šv. Petro ir Povilo bažnyčios interjeras taip pat buvo sukurtas italų skulptorių Giovanni Maria Galli ir Pietro Perti. Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčia pastatyta architekto Constantino Tencallo. Daug italų architektų, skulptorių ir dailininkų prisidėjo prie sostinės meno, todėl Viniaus širdyje galima pajusti ir Italijos dvasią...

Iš Romos į Vilnių taip pat keliavo švietimas – 1570 m. jėzuitai, kurių centras buvo Romoje, įsteigė Vilniaus kolegiją, kuri 1579 m. gavo Romos katalikų bažnyčios popiežiaus Grigaliaus XIII patvirtintas universiteto teises. 1995 m. prie Vilniaus universiteto buvo įkurta Accademia Vilnense di Studi Italiani, kuri turi savo narių įvairiose Lietuvos ir Italijos mokslo įstaigose.

Italijos dvasia juntama ne tik Vilniuje, bet ir Kaune. 1920 m. Kauno muzikiniame teatre įsikūrė Lietuvos meno kūrėjų draugijos įsteigtas profesionalus operos kolektyvas ir tų pačių metų gruodžio 31 d. įvyko pirmasis lietuvių profesionalios operos trupės spektaklis – Džiuzepės Verdžio opera “Traviata“, kuriai dirigavo Juozas Tallat-Kelpša. Naujųjų metų išvakarėse rodoma „Traviata“ – bene seniausia teatro tradicija. Teatre taip pat atliekami ir kitų italų kompozitorių kūriniai – G. Puccini operos: "Tosca", “Madam Butterfly”, "La Bohème", G. Rossini: "Barbiere di Seviglia".

Italijos  dvasia Lietuvoje tik plečiasi – itališki barai, restoranai, kavinės… Daugelis dar atsimena laikus, kai prieš kelis dešimtmečius buvo populiari italų popmuzika – Ricchi E Poveri, Al Bano & Romina Power, Riccardo Fogli, garsusis Eros Ramazzotti ir kiti.

Jei nebūtų paskelbtas šis konkursas, niekada nebūčiau atradusi, jog mūsų šalyje prie tiek daug dalykų yra prisilietusi Italija, kad ji čia tokia sava. Pažinusi itališką kultūrą Vilniuje, norėčiau dar plačiau susipažinti su pačios Romos kultūra, įspūdingais istoriniais pastatais, skanauti ne tik picą, bet ir kitus itališkus patiekalus. Nesistengčiau atrasti savojo Alfonso ar Alfredo – paskendusi italo liaupsėse ir akyse galėčiau pražiopsoti Italijos kultūros stebuklus, kuriuos gyvenime yra tikrai verta pamatyti. O labiausiai norėčiau karštą dieną gaivintis prie Trevi fontano ir mėgautis vaizdu bei tikrais itališkais gelato:).

Ir pabaigai, nors sakoma, kad visi keliai veda i Romą, galime didžiuotis, jog Europos geografinis centras yra netoli Vilniaus, prie Purnuškių kaimo (arba: visur gerai, bet namuose geriausia). Visada smagu pasižvalgius svetur grįžti į pasiilgtą tėvynę jau su platesniu požiūriu į pasaulį.

Komentarai
Temos Roma
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt