Ji kaip žmogus, kurį įsimyli iš pirmo žvilgsnio, svaigsti nuo jo kiekvieną akimirką, nori būti visada kartu. Ir tik sugrįždamas dar ir dar kartą supranti, kokia ji kartais gali būti nemiela, pavojinga ir murzina. Bet visvien žavinga. Nes juk, sako, kai myli, myli su visais trūkumais.
Pirmą sykį praleidom kartu penkias saulėtas rudens dienas. Man rodos, jaunavedžiai medaus mėnesio metu jaučias panašiai kaip aš jaučiausi tą lapkritį Romoje. Viskas taip saldu ir visko tiek daug, kad laikas tiesiog sutirpsta ir lieka tik šypsena bei nuotraukos.
Roma – miestas, kuriame norisi pasiklysti. Įsidėjusi žemėlapį į rankinuką, aš leidau Romai mane įtraukti į begalines savo gatves ir gatveles, vesti aklai, kaktomuša trenkti mane į nuostabias aikštes, pagriauti mane parkuose ant žolės, privilioti kvapais į jaukias kavines, suvilioti juoko aidu, sklindančiu iš barų, pastatyti man vyno taurę ant stalo, išmaudyti mane fontanuose, medaus skonio ledais ištepti nosies galiuką, sužavėti saulėlydžiais, nupirkti man knygų gerai paslėptuose Trasteverės knygynėliuose, priversti mane mane šnekučiuotis itališkai... Aš jai leidau išties daug, o ji manęs neapvylė!
Taip ir išsiskyrėme: Roma man dar daug ko neparodžius, o aš – ja baisiai baisiai susižavėjus. Gyvenau Florencijos glėby, bet nuolat galvojau apie Romą. (Kokia išdavystė!) Negalėjau ramiai miegoti naktimis ir, na taip jau gavos, pradėjom susitikinėti gana periodiškai. Tik tie mūsų susitikimai buvo labai trumpi. Ir, nors kartais pajusdavau pyktį Romai, aš vis giliau klimpau ir supratau, kad tai nebuvo vienkartinis susižavėjimas...
Nepaisant to, kad Roma sykį mane pasitiko tokia liūtimi, kokios gyvenime nesu mačius ir jautus (o mano didžiulis sunkus lagaminas, beje, irgi), nepaisant gąsdinančių Termini stoties įnamių, nepaisant įkyrių pardavėjų, nepaisant to, kad vaikšiodama Romos gatvėmis nusibrozdinau kojas ir susiplėšiau džinsus, nepaisant to keisto jausmo, kai būdamas tokiame turiningame mieste kartais visvien pasijauti vienišas, nepaisant baisių automobilių kamščių, dėl kurių vos nepavėlavau į lėktuvą, nepaisant daugelio dalykų, aš, kaskart susitikus su Roma, ją vis labiau mylėjau.
Aš taip norėčiau ir vėl sugrįžti į Italiją, o į Romą – užvis labiausiai, nes tikiu santykiais per atstumą. (Bet ir juos reikia puoselėti.) Nes tikiu, kad net kapučino puodelis, išgertas po pietų, padavėjui skersai žvairuojant į mane, negali sugriauti tos ekstazės, kurią jaučiu toje šalyje. Aš taip norėčiau vėl ten grįžti, nes ten tiek daug visko palikta. Ir dar tiek pat nepatirta.
Dalyvaukite konkurse ir jūs! Laimėkite kelionių agentūros „Novaturas“ įsteigtą kelionę į Italiją. Daugiau apie prizą ir konkurso sąlygas skaitykite čia.
