Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Konkursas „Sava Roma“: noriu namo...į Italiją

Roma (Italija)
Fotolia nuotr. / Roma (Italija)
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Sveiki, esu Renata. Mama man davė varda dar 1970 aisiais, jau tada svajodama apie Italiją. Besilaukdama manęs, klausydavosi itališkų dainų (ypač Robertino Loretti, Adriano...

Sveiki, esu Renata. Mama man davė varda dar 1970 aisiais, jau tada svajodama apie Italiją. Besilaukdama manęs, klausydavosi itališkų dainų (ypač Robertino Loretti, Adriano Celentano), žiūrėjo F.Felinio filmus.

Užaugusi, visada žavėjausi šia saulėta šalimi ir jos skausmingai ilgėjausi. Rinkau citatas iš knygų apie Italiją, receptus, kaupiau plokšteles ir svajojau.

Kodėl viskas, kas yra skaniausia, sukurta Italijoje? Spaghetti, lazanija, pica, gorgonzola, mocarella, parmezanas, kapučino, alyvuogių aliejus... Kaip čia yra? Kodėl italų kalba – kaip muzika, kurios gali klausytis ir klausytis. Nesuprantu, kodėl ši šalis yra taip Dievo apdovanota. Ar todėl, kad jie turi popiežių?  Ach.

Ir štai, tris metus taupiusi pinigus, nuvykau į Romą... O dieve! Man atrodė, kad grįžau namo!  Aš visas dienas šypsojausi ir buvau euforijoje. Neapsakomas jausmas! Miestas toks didingas, atviras, paslaptingas, perkeliantis tave keletą amžių atgal. Aš tiek epitetų negaliu rasti jam apibūdinti kiek jis yra to vertas. Nors buvo spalio pabaiga ir gidas sakė, kad galim pakliūti į lietingą sezoną, mus visur lydėjo saulė (vykom autobusu). Aš skubėjau „gerti“ kvapus, garsus, vaizdus, spalvas, šypsenas, vyrų komplimentus, nes turėjau tik tris dienas Romoje. Norėjau visą Italiją „susidėti“ į savo pasamonę ir išsaugoti, kad kai bus liūdna lietingoje Lietuvoje, galėčiau „išsitraukti“ ir šypsotis. Man Roma tapo SAVA vos per tris dienas ir aš tapau jos užburta.

Aš labai labai noriu namo į Romą. Aš būtinai dar turiu sugrįžti, nes neparagavau grapos, kuri kvepia vynuogių keke, itališkos mocarellos kuri turi būti ne balta, o porcelianinė, aptraukta tampria ir žvilgančia lyg šilkas odele. Dar neragavau parmezano, brandinto 24 mėnesius, kurio aromate ryškėja lengvas sunokusių vaisių ir vanilės dvelksmas. Dar Parmos kumpio, kuris yra saldus, nes kiaulės buvo maitintos kaštainiais ir parmezano išrūgomis,...dar...dar...kiek daug dar nepaliesta, neištirta. Turbūt viso likusio gyvenimo neužteks. Aš grįšiu, Roma, pas tave, nes įmečiau pinigėlį į Trevi meilės fontaną. Būtinai. Kada nors.

Io sono Renata

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt