Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Konkursas „Sava Roma“: Roma – mano džiaugsmo rezidencija

Trevi fontanas Romoje
„Scanpix“ nuotr. / Trevi fontanas Romoje
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kai tolumoje pradeda ryškėti Romos stogai pajuntu džiaugsmingą virpulį, lyg ruoščiausi  į pasimatymą. Roma mano miestas, mano vienintelis, mano išrinktasis. Visi keliai veda į Romą.

Kai tolumoje pradeda ryškėti Romos stogai pajuntu džiaugsmingą virpulį, lyg ruoščiausi  į pasimatymą. Roma mano miestas, mano vienintelis, mano išrinktasis..

Visi keliai veda i Romą? Jeigu neveda i Roma, neveda niekur. Bent jau man.

Pasakyti, kad Roma gražus miestas – nepasakyti nieko. Pasaulyje daug puikių miestų su mielais senamiesčiais, moderniais kvartalais, prašmatniomis ekonominėmis zonomis, jaukiomis pramogų oazėmis, bet Romoje palaiminta kiekviena pėda, ji  žavi kas akimirką, jaukiomis gatvėmis, šviesiomis aikštėmis,  stulbinančiomis bažnyčiomis, nepakartojamais fontanais ir atsipalaidavusiais žmonėmis. Čia garantuotas ispūdžių vulkanas ir skaniausia pasaulyje kava.

Kažkada čia gyveno Mikelandželas, Dantė, Rafaelis ir nuo minties, kad galbūt vaikštai jų takais apstulbęs sustoji. Roma man atskaitos taškas, iš kurio į savo rūpesčius žvelgiu tarsi iš tolo ir suvokiu jų laikinumą, čia dingsta liūdesys, be priežasties pasijunti laimingas, lengvas ir  pakylėtas.

Ant Palatino kalvos, kur pasak legendos, prasidėjo Romos, kaip miesto pradžia, žvilgsnį prikausto marmurines grindys. Kas vaikščiojo jomis prieš du tūkstančius metų? Koks neįtikėtinai patvarus ir kartu neapčiuopiamas tiltas yra ši vieta, jungianti tokias tolimas epochas! Iki atvykstant čia, niekada nesižavėjau senoviniais griuvėsiais, nes dabartis man visada aktualesnė už praeitį, bet  čia jie kuria ypatingą nuotaiką, regis praėję laikmečiai yra čia ir dabar vienu metu, šalia tavęs, o tai neapsakomas minčių ir emocijų fejerverkas,kurį pajunta net ir daug regėję keliauninkai.

Ak, tie nuostabūs jausmų kalneliai Romoje! Jau nusileidus nuo kalvos, istorijos kerai išsisklaido ir pasitinka gyvenimo fiesta – gatvėmis zujantys italai, žioplinėjantys turistai, skrieja spalvingi   motoroleriai, ant kurių taip žaviai atrodo jaunos italės su aukštakulniais. Romiečiai draugiški ir labai kantrūs, įsivaizduoju, kiek kartų kiekvienam čia gyvenančiam, yra tekę aiškinti kur yra Trevi fontanas ar Ispanijos laiptai, tačiau jeigu bandai kalbėti itališkai, jie visada apdovanoja šypsena ar patarimu, jei esate su vaikais, kavinėje pasirūpins patogia vieta jiems sėdėti, viešajame transporte neatsiginsite dėmesio ir komplimentų.

Romoje lengva pasiklysti ir kiekvienam to linkėčiau, nes tada padidėja šansai atrasti kokį nediduką, asmeninį stebuklą, tarkim mimų pasirodymą saulėtoje aikštėje, klasikinį koncertą po atviru dangumi, mažulytę ledainę pilną linksmų vienuolių, kišeninę gurmaniškų skanumynų parduotuvėlę ar tiesiog jaukią kavinaitę, kur gali praleisti palaimingą popietę gero vyno kompanijoje, klausydamas prikimusio juoko ir  muzikalios italų kalbos.

Dalyvaukite konkurse ir jūs! Laimėkite kelionių agentūros „Novaturas“ įsteigtą kelionę į Italiją. Daugiau apie prizą ir konkurso sąlygas skaitykite čia.

Kartą, vėlų vakarą, vaikščiojant  po Romą mano žvilgsnį sustabdė „kino kadras“ – nebejaunas, išvaizdus vyras, susimąstęs stovėjo nuosavos kirpyklėles tarpduryje . Pasakiau „bona sera“ ir  pridūriau , kad jeigu man reikėtų šukuosenos, užeičiau tik čia. Buvau pakviesta į vidų ir netrukus jau  ragavau puikaus vyno. Mano itališkų žodžių atsargos kuklios, bet išdrįsus pasinaudoti gestais,  popieriumi bei pieštuku, vakaras virto nepamirštamu. Sėdėjau toje mažutėje kirpyklėlėje ir nuo lūpų nenyko šypsena. Buvo jauku ir nepaprasta tiesiog kalbėtis su nepažįstamu žmogumi ir jaustis kaip namie. Tada labai aiškiai pajutau, kaip  nuostabu yra keliauti, atrasti kitas kultūras, pažinti skirtumus, ieškoti panašumų, mokytis, gerti įspūdžius ir viso to dėka suprasti save. Italai myli Romą, pagarbiai saugo autentiškuma, architektūrą puoselėja aikštes ir gatves. O aš myliu juos už tai.  Net vykstant rekonstrukcijoms netingi ant audeklo, dengiančio restauruojama pastatą, atspausdinti garsią reprodukciją ir tai ko gero taikliausiai apibūdina jų pasaulėjautą – gyvenimas yra šventė, kuri neturi sustoti nė akimirkai.

Kinematografo genijus Frederikas Fellini  paskutiniais savo gyvenimo metais mėgo naktimis klaidžioti po šią pasaulio sostinę. Paklaustas žmonos, ką jis veikia naktį gatvėje atsakė – „Džiuljeta, aš grožiuosi Roma. Mes joje gyvename ir nepastebime, kokia ji nuostabi tik dabar tai supratęs, stengiuosi, kuo daugiau jos pamatyti...“.

Šis miestas turi dar vieną išskirtinį bruožą, čia visada jaučiuosi labai saugi, lyg sėdėčiau Kūrėjui ant delno. Man čia  jauku, sava ir nepalieka „Deja vu“ jausmas ir  pirmąsyk norisi tikėti praeitais gyvenimais, nes čia yra mano sielos namai. O gal ta galinga trauka tiesiog dėl to, kad tai Europos kultūros lopšys, kur prasideda kelionė į meną, gerą skonį, laisvą bendravimą, išieškotus malonumus. Romoje yra daugybė vietų, kuriose norisi ne tik apsilankyti, bet tiesiog neskubant pabūti, sugerti visą ten tvyrančią nuotaiką, įsidėmėti detales, „įsirašyti“ atmintin kvapus, garsus ir vaizdus. Barokine Piaza Navona su Ispanų laiptais, ant kurių, lyg paukščių, pritūpę isimylėjėlių,  muzikantų, šurmuliuojančių turistų, čia gali sėdėti valandomis ir stebėti aplink vykstantį gyvenimo spektaklį. O koks jaukus Trastaveres rajonas, kur verta bastytis kol išalksi ir tada fantastiškai pavakarieniauti. Žinoma, būtina aplankyti Trevio fontaną, nes beieškodamas išėjimo, gali patekti į spalvingą vaisių ir daržovių turgų, kuris gerokai pašokdina pojūčius savo sodriais kvapais ir vaizdais. Vietas, kurias reikia pamatyti išsirinksite patys, bet tikiu, kad neaplenksite Venecijos aikštės, kur yra Tautos altorius, prieš kurį iš tiesų norisi melstis. Ir jei atvirai, viskas Romoje nuo Rafaelio freskos Maria de Popolo koplyčioje Forumo, Kapitolijaus, vingrių gatvių, kurias atpažįstame iš  itališkų filmų, lauko kavinių su įspūdingomis, skrybėlėtomis italėmis, nuostabiai gražių mišių vietinėje bažnyčioje, koncertų bei spektaklių  aikštėse ir beprotiškai mielų balkonėlių ar tiesiog karštų kaštonų maišelio, kvepiančio nuotykiais, viskas čia be galo įkvepia mylėti gyvenimą, vertinti mažus, gražius dalykus ir būti dėkingu. 

Aplankyti Romą, reiškia išgyventi akimirkas, kurių nepakartosite niekur kitur. Todėl žavėkitės puikiomis skulptūromis ir statiniais, šokite gatvėje, melskitės griuvėsiuose, išmaudykite žvilgsnį fontane, šypsokitės, kalbinkite praeivius, pradėkite dieną gardžiausia kava, o užbaikite kvapniausiu vynu, ragaukite maisto, kuris turėtų būti rašomas iš didžiosios raidės ir žinoma mėgaukitės dangiškaisiais ledais, kokius geba gaminti tik italai, nes jie yra tikrieji „Dolce vita“ specialistai pasaulyje.

Roma miestas kuriame galima išmokti mėgautis gyvenimu, todėl tiek daug norinčių ten sugrįžti.

Aš tik viena iš daugelio laimingųjų, nors trumpai prisilietusių prie šios gyvenimo šventės ir viena iš milijonų svajojančių ten sugrįžti. Ir nors esu buvusi Romoje tik tris dienas, bet patirti įspūdžiai jau keletą metų palaiko mane sunkiais momentais, tos trumpos valandos kartais atrodo pilnavertiškesnės už metų metus, nes kiekvieną minutę ten išgyvenau visa savo esybe. Gaila, kad negalėjau ten apsilankyti kai buvau jauna ir energinga, bet pažadėjau sau, kad grįšiu kol dar esu gyva. Svajoju vaikščioti ten su savo mažuoju anūku, ko gero, tai būtų brangiausia, ką galėčiau jam palikti – nepakartojamus mudviejų įspūdžius amžinajame mieste.

Komentarai
Temos Roma
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt