Dar būdama maža mergaite, jaučiausi esanti kitokia, išskirtine, nes mamos valia buvau pavadinta gana retu nelietuvišku vardu. Mama minėjo, jog besilaukdama manęs skaitė romaną ir šio romano mažoji herojė buvo mergaitė vardu Vesta. Mamos netekau anksti – paauglystėje. Liko paslaptyje tos knygos autorius bei pavadinimas, bet visą laiką rūpėjo sužinoti savo vardo reikšmę.
Kartą, būdama jau studentė, nusipirkau knygyne tarptautinių žodžių žodyną ir parsinešusi namo netikėtai ties V raide aptikau savo vardo paaiškinimą. Perskaičiusi nustebau: pasijaučiau pamaloninta ir labai pagerbta – mamos apdovanota senovės Romėnų šeimos židinio ir ugnies (kartais vadinamos dar ir širdies šilumos) deivės Vestos vardu.
Šeimos židinio ir ugnies deivė Vesta Romos Forume buvo viena iš įtakingiausių tarp kitų 12 deivių ir dievų. Deivės Vestos šventykloje visus metus buvo saugoma ir kūrenama šventoji ugnis. Deivei Vestai ugnį padėdavo sagoti 7-12 metų nekaltos mergelės vestalės, kurios pagal griežtai nustatytus kriterijus buvo atrenkamos iš pasiturinčių romiečių šeimų. Šios mergaitės pasišvęsdavo saugoti ne tik visos romiečių bendruomenės šventąją ugnį šventykloje, bet ir savo skaistybę iki joms sukakdavo 30 metų. Skirtingai nei to meto kitos moterys, vestalės buvo labai gerbiamos ir gana įtakingos bendruomenės gyvenime. Jos turėdavo daug privilegijų, įskaitant ir teisę pareikšti savo valią sargybai. Pvz.: Jei vestalė savo kelyje atsitiktinai sutikdavo nuteistąjį, vedamą egzekucijai – mirties nuosprendžio vykdymui, ji galėjo pareikšti savo valią, užtarti ir jo gyvybė būdavo išgelbėjama.
Dabar Italijoje, Romoje, šalia Palatino kalvos esančiame Forume tarp kitų šventyklų griuvėsių, tebestovi šeimos židinio ir ugnies deivės Vestos šventyklos likučiai. Ten jau senai nebedega ir nebesaugoma šventoji ugnis, tačiau aš – paprastoji moteris, lietuvė Vestos vardu turiu svajonę: nuvažiuoti į Romą ir pagerbdama savo vardą bei deivės Vestos istorinį atminimą – uždegti lietuvišką ugnelę (žvakelę) vardan visų pasaulio šeimų židinių neblėstančio gyvavimo. Šventa ugnis turi pleventi visų šeimų židiniuose, kiekvieno iš mūsų širdies kelyje...
Aš esu tik paprastoji Vesta,
bet labai gerbiu šį vardą.
Toli nuo mano lietuviškų namų -
Roma yra nutolusi 2265 kilometrų keliu...
Laukiau labai seniai, ilgai,
ar galėsiu kada nunešti atgal
į Romą širdį mano:
žaisti išvykoje,
tarytum aš esu
Širdies šilumos deivė
Vestos vardu…
Romoje, Forume,
netoli Palatino kalvos,
stovi deivės Vestos šventykla -
Jos ugnies aukuro griuvėsiai čia…
Aš norėčiau uždegti
mažą lietuvišką ugnelę
atminimui nuo manęs –
Šventa ugnis turi pleventi
visų šeimų namų židiniuose -
kiekvieno iš mūsų širdies kelyje…
Tegul kibirkščiuoja,
tegul per amžius visiems ugnis liepsnoja –
aš esu tik paprastoji Vesta,
bet labai gerbiu šį senovės Romėnų
Šeimos židinio ir ugnies deivės Vestos vardą…
