Konkursas "Sava Roma". Svajoju, kad Roma taptų sava kuo didesniam ratui žmonių

Pažvelkite kairėn, ten pamatysite...,pažvelkite dešinėn ir ten išvysite...lyg per miglą girdžiu gidės žodžius. O man, kaip ir daugeliui kitų turistų, jau niekas neberūpi, tik klestelti kur nors ant žemės ar į fontaną įmerkti geliančias nuo begalinio vaikščiojimo senamiesčiu kojas. Niekuomet nebuvau Romoje, bet puikiausiai prisimenu savo dėstytojos Violetos Urbaitės pasakojimus, kaip atrodo minios turistų Romos senamiestyje karštą vasaros dieną. Ir aš tikrai noriu tai pajusti savo kailiu. Noriu išgyventi šią kelionę pati tam, kad galėčiau išsamiai papasakoti savo įspūdžius mūsų kelionių agentūros klientams, kad jie, po ilgų ar trumpų svarstymų, pasirinktų būtent kelionę „Italija… nuo Venecijos iki Kaprio salos“.
Kas gi kitas gali geriau įtikinti klientą užsinorėti pabūti Toskanos sostinėje Florencijoje ir nuo Piazzale Michelangelo apžvelgti miesto panoramą, nei kelionių konsultantė, kuri jau yra mačiusi tai savo akimis? Tikrai trokštu pati išvaikščioti Piazza del Duomo, Piazza della Signoria aikščių kiekvieną centimetrą, grožėtis jas puošiančiomis skulptūromis, aplankyti Loggia dei Lanzi – muziejų po atviru dangumi, kur gali klestelti susiradęs lopinėlį laisvo plotelio ir, besimėgaujant tikrais itališkais ledais, grožėtis italų skulptorių šedevrais kiek tik širdis geidžia.
Turbūt sunkiai surastume žmogų, kuris nėra matęs nuotraukose, kaip atrodo Romos Koliziejus, seniausias ir didžiausias pasaulyje amfiteatras. Tačiau tikrai dar nedaugeliui teko jį aplankyti ir pajusti to laikmečio, kai susirinkdavo minios miestiečių stebėti gladiatorių kovas, dvasią, pajusti statinio, talpindavusio virš 50 tūkst. žiūrovų didybę, užuosti baimės, pralieto gladiatorių ir gyvūnų kraujo bei visagalės mirties kvapą.
Praeities žiaurumo įspūdžiams nuplauti ir ramybės bei tikėjimo pasisemti visi plūsta į  La Basilica di San Pietro in Vaticano, pagrindinę Romos katalikų šventovę Romoje. Aš taip pat noriu būti viena iš tų, kurie savo akimis regėjo garsiausių italijos architektų suprojektuotas arkas, kupolus ir kolonadas.
Kaprio sala…Kas gali nenorėti pabuvoti joje? Juk tik tuomet pajunti tikrąją salos dvasią, kai  vaikščioji siauromis vingiuotomis senamiesčio gatvelėmis ir nuo kvapą gniaužiančių uolėtų skardžių dairaisi į smaragdines jūros gelmes.
Italija turistą įsivilioja ir…nebepaleidžia. Čia istoriją mena kiekvienas mažesnis ar didesnis miestelis, kiekvienas savaip vilioja savo magija ir jaukumu. Gaila, kiek teko skaityti kelionės programą, į Neapolį tenka pažvelgti tik iš toli, kur, jei tik skirtume kelias valandas pasivaikščiojimui senamiesčio gatvelėmis, aptiktumėte Kamoros (Neapolio mafijos) prabangius apartamentus, kurių prabangą kruopščiai slepia skurdūs išorės fasadai. Neseniai teko skaityti knygą apie misterijas, slapta vykstančias įvairiuose Italijos regionuose. Kaip norėčiau savo akimis pamatyti visas vietas, smulkiai išvardintas knygoje. Viena jų, Pompėjos miesto, palaidoto po pelenais, kai 79 metais po Kristaus gimimo  išsiveržė Vezuvijus, liekanos. Knygoje rašoma apie išlikusias sienų freskas, kuriose atvaizduotos misterijos. Noriu noriu noriu tas freskas pamatyti! Noriu pajusti visai šalia esančio Vezuvijaus grėsmingumą, pėsčiomis pasiekti patį kraterio kraštą. O Venecija? Lankydamasi Tailande, nusifotografavau 3D muziejuje Venecijos kanalu plaukiančiame laivelyje. Bet…svajoju paplaukioti tradicine Venecijos gondola, pabuvoti Piazza San Marco aikštėje ir sulesinti užsilikusio sumuštinio liekanas šios aikštės nuolatiniam gyventojui, įkyriai tarp kojų besipainiojančiam balandžiui.
Ir…prabėgus kelioms dienoms po kelionės namo, pasakoti į agentūrą užsukusiems klientams, kad į šią kelionę vykti tikrai verta!