Privatūs miškai Lietuvoje sudaro beveik 40 % visų mūsų miškų. Tik ar subrendom tam, kad miškas gerai jaustųsi privačiuose rankose? Priklauso nuo kiekvieno miško savininko, be abejo. Tik štai mechanizmai, reguliuojantys privačių miškų kirtimą, kelia nerimą...
Taip jau atsitiko, kad gyvenant Vilniaus rajone, vienoje iš sodo bendrijų, iš įvairių žmonių teko dažnai girdėti apie kertamus be gailesčio miškus. Ir štai ši mėnesį, prie pat mūsų sodų pasigirdo benzopjūklų garsai. Vieta, žinoma man ir ne tik man nuo vaikystės, brangi ir mylima, neatpažįstamai keičiasi, verčiama dykine...
Paskambinau į privačių miškų urėdiją. Plynai, anot vieno iš privačių miškų urėdo Ramūno Stankevičiaus, norima iškirsti beveik 2 ha miško, o dar 2 ha plote iškirsti apie 15-20 % miško. Su šituo mišku augau, žinau vos ne kiekvieną medį, myliu jį ir skaudu matyti visa tai... Tačiau pelno siekiantiems vyrukams (kažkoks UAB, daugiau informacijos apie juos privačių miškų urėdas neatskleidė) tai, be abejo, nė motais. Leidimas išduotas, ir viskas!
Be abejo, nuskambėjo patikinimai kad per 3 metus mišką privalo atsodinti. Tačiau pora įdomių detalių – patikrinta tai bus TIK PO 3 METŲ!!! Ir dar smagesnis momentas – bauda už tai, kad neatsodinai miško yra viso labo 1000 lt (vienam hektarui) ! Tuo tarpu kai iš 1 hektaro galima gauti keliasdešimt tūkstančių litų grynojo pelno!!!
Paskambinau Linui Balsiui, Žaliųjų partijos pirmininkui, pasirodo kad ir jam tai buvo naujiena (baudos dydis ir tai, kad tikrinama bus tik po 3 metų). O dar vienas įdomus aspektas – tai, kad paprastam žmogui net neįmanoma gauti priėjimo prie to projekto, ir tik atitinkamos miško tarnybos gali sukontroliuoti, ar tikrai pagal reikalavimus miškas yra kertamas! Tik kaip įsivaizduoti, kad bus tikrinamas kiekvienas privatus miškas, kai kasdien, to paties Ramūno Stankevičiaus žodžiais, išduodami šimtai (!!!) leidimų? Žodžiu, uždaras ratas... Negriežtinant privačių miškų kontrolės vargu ar galim tikėtis, kad Lietuvos unikali gamta išliks tokia pat ir ateityje.
