Savo istorija dalinkitės ikrauk@15min.lt.
Džiaugiuosi, kad šiais laikais žiniasklaida tokia lanksti. Pilietiški žmonės gali pasidalinti įspūdžiais, išreikšti konstruktyvią kritiką „kelių gaideliams“, viešojo sektoriaus skyriams ar aptarnavimo personalui. Nusprendžiau būti pilietiška ir aprašyti Respublikinės Kauno ligoninės ir greitosios pagalbos darbą.
Širdies priepuolis
Ketvirtadienį darbo metu, apie 14 val., staiga pasijutau blogai. 2010 metais tyriausi širdį ir man nustatė mitralinio vožtuvo prolapsą (iškritimą). Prasidėjus priepuoliui kamavo dusulys, širdies aritmija, svaigo galva, taip pat dilgčiojo ir virpėjo rankos, pylė šaltas prakaitas. Tokiu atveju tiesiog stengiuosi nusiraminti ir išgeriu vaistų, kuriuos išrašė mano gydytojas. Medikamentai lėtina širdies darbą ir ramina nervinę sistemą. Darbdavys buvo sunerimęs dėl mano būklės – iškvietė greitąją.
Greitosios darbu iš esmės patenkinta – atvyko greitai, rūpestingi. Medikai ilgai užtruko, kol susitvarkė su kardiogramos aparatu (niekaip teisingai neįdėjo popieriaus). Praėjus 30 minučių nuo priepuolio pradžios, buvo padaryta kardiograma (Iš trečio karto). Nenuostabu, kad ypatingų sutrikimų neužfiksavo... Medikai klausė, į kurią ligoninę vežti. Esu nevietinė. Nutarta vykti į artimiausią. Taip atsidūriau Respublikinėje Kauno ligoninėje.
Dvi valandos laukimo ligoninės priimamajame
Ligoninėje sėdėjau nuo 14.30 val. Medikė nunešė popierius į registratūrą ir liepė laukti, kol priims gydytoja. Ties čia baigėsi greitosios darbas.
Ar jūs sergat tuberkulioze? Kodėl nesakėt?
Priėmimo laukiau iki 16.30 val. Belaukiant atvyko dar 5 greitųjų ekipažai su širdininkais. Jie taip pat laukiamajame kelias valandas kovojo už savo gyvybes. Mačiau kaip į gretimą palatą atvežė moterį ir prijungė deguonies aparatą. Ji buvo vos sąmoninga. Baigiantis pirmąjai valandai nugirdau iš palatos šaukiant seseles: „Ar jūs sergat tuberkulioze? Kodėl nesakėt? “. Sunerimau, nes palatos pereinamos, pučia skersvėjis. Jei tuberkuliozės forma atvira, reiktų sterilizuoti visas priėmimo palatas. Apskritai ligoninėje paskelbti karantiną. Šią mintį pertraukė seselės kvietimas užeiti į palatą.
Neturiu priekaištų seselei. Tvarkingai paėmė kraujo, pamatavo kraujo spaudimą. Tik duris, kur gulėjo moteris su tuberkulioze, galėjo užverti. Juk nenoriu užsikrėsti. Negana to, pro duris vėpsojo vyriškis, gal ligonės giminaitis. Pasijutau nejaukiai, nes darė kardiogramą, buvau pusnuogė... Kur daktarų atidumas, jokio privatumo... Po to liepta laukti daktarės.
Vienintelė gydytoja priimamajame?
Susidarė įspūdis, kad gydytoja Edita Baronaitė buvo vienintelė priimamajame. Labai skubi, suirzusi, garsiai kalbanti, grubi, nuolatos besiskundžianti moteris. Nustebino jos bendravimo kultūra su pacientais. Pavyzdžiui kreipimasis į mane: „Tai, ko, TU, čia atvažiavai?“. Kodėl kreiptasi ne trečiu asmeniu? Arba – „Tikiuosi, nesi ta psichė, kur visokių laikos?“. Matyt buvo kalbama apie moteris su valgymo sutrikimais. Atsakiau, kad ne (jei ir būčiau tokia psichė, vargu ar prisipažinčiau taip paklausta...).
Tikiuosi, nesi ta psichė, kur visokių laikos?
Seselei užsiminus, kad siuntė atlikti kalio tyrimų, gydytoja išjuokė: „Gal tu juokauji? Jauti? seselė TAVE į senikes nurašė. Gi jaunas žmogus, kam tokie tyrimai be reikalo, ar ne?“ Tarsi aš būčiau medikė ir žinočiau. Paminėjus, kad nesu registruota Kaune, gydytoja pareiškė: „Patarčiau prisiregistruot, per tokius kaip jūs po to turim problemų“. Nesupratau, kokių problemų, bet noras teirautis nekilo. Tada išbėgdama iš palatos minėjo, kad galiu laukti atsakymų, bet nėra reikalo. Nutariau laukti.
Gydytoja pasikvietė tik 18:30 val. Gavus tyrimų atsakymus, gydytojos įsakmus tonas ir diktatoriškos manieros dar labiau stebino: „Pagal kardiogramą jokių sutrikimų TAU čia nematau, viskas gerai“ ( žiūrėjo tą kardiogramą, kuri buvo atlikta ligoninėje po maždaug 2,30 valandų nuo priepuolio).
„Kalio tau trūksta, tokia jauna, o kaip sena močiutė visgi“. Toks pareiškimas tikrai įžeidė.
Kalio tau trūksta, tokia jauna, o kaip sena močiutė visgi.
Paminėjus, kad seniau buvo perteklius, nes vartojau daugiau bananų ir grikių, sulaukiau tokio gydytojos Baronaitės komentaro: “Žodžiu, beždžioniavai, buvai beždžionė. Na žinok, viskas TAU gerai. Nematau jokių sutrikimų. Be reikalo čia vykai. Manau simuliavai ir tiek...“.
Pasipiktinau: tarsi norėčiau palikti darbo vietą ir 5 val. prasikankinti ligoninės priimamajame su mirštančiais senoliais. Juk ne aš iškviečiau greitąją...
Kadangi pirmąkart buvau tokioje situacijoje, pasiteiravau, ar reikia kokios pažymos, dokumento darbdaviui, kad darbo metu nebuvau darbo vietoje dėl greitosios pagalbos. Gydytoja : „Nieko tau nerašysiu, jokio biuletenio... Čia ne toks atvejis... Tu neregistruota jokioje Kauno ligoninėje, esi sveika, o mums problemų nereikia, supranti?... Darbdavys atskaičiuos tau algą už šias neišdirbtas valandas, jei bus žmoniškas žymės, kaip pilną darbo dieną“ – nušypsojo. Padavė kalio miltelių išgerti.
Pavargusi nuo sarkazmo, kaltinimų ir užgauliojimų, kurių pusės neminėjau, nusprendžiau, kuo greičiau išeiti. Sarkastiškai padėkojau UŽ BRANGŲ SUGAIŠTĄ LAIKĄ. Bet gydytoja vėl mane pranoko – „PRAŠAU. Ir perduokit darbdaviams, kad kitąkart taip nestresuotų ir nekviestų greitosios be reikalo“.
Po šios katorgos namo grįžau nusivylusi šios ligoninės darbu ir moraliai sugniuždyta, tarsi medikams būčiau ne žmogus. Patarčiau niekad nevykti į Respublikinės Kauno ligoninės priimamąjį išsikvietus greitąją, nes nesate ten pageidaujami. O gydytojai Editai Baronaitei galiu pasakyti tik PRAŠOM už reklamą...
Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėjos Ingos Aleknienės komentaras:
Reaguodami į pacientės pastebėjimus pasikalbėjome su Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus gydytoja. Gydytojos nuomone, tarp jos ir pacientės tikriausiai įvyko nesusikalbėjimas. Kolegė teikdama pagalbą pacientei tikrai nenorėjo jos įžeisti. Gydytoja nuoširdžiai atsiprašo, jei jos bendravimo maniera buvo netinkama.
Gydytoja nuoširdžiai atsiprašo, jei jos bendravimo maniera buvo netinkama.
Su gydytoja aptarėme šią situaciją, pasikalbėjome, kokių veiksmų reiktų imtis, jog ateityje panašios situacijos nepasikartotų.
Norime atkreipti dėmesį, jog šiame skyriuje dirbantys gydytojai dėl milžiniško pacientų srauto, įtempto darbo, nuolat patiria stresines situacijas, kas kartais gali turėti įtakos ir bendraujant su pacientais.
Didėjant besikreipiančiųjų į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių pacientų srautui ir siekiant išvengti kylančių nesusipratimų skyriuje įdarbinome daugiau medikų bei toliau įgyvendiname kitas vadybines priemonės.
Pavyzdžiui, šiuo metu diegiama pacientų rūšiavimo sistema, t. y. pacientai pagal gyvybinių funkcijų rodiklius (sąmonės būseną, kraujospūdžio, širdies veiklos, aprūpinimo deguonimi požymius, patiriamo skausmo stiprumą ir t.t.) skirstomi į kategorijas, kurioms mūsų gydymo įstaigoje suteikiamos tam tikros spalvos. Pacientų skirstymas kategorijomis paremtas skubios pagalbos teikimą Lietuvoje reglamentuojančiais SAM įsakymais.
Raudonajai spalvai priskiriami 1 ir 2 kategorijos pacientai, kuriems pagalbą būtina suteikti tuoj pat, nieko nelaukiant, arba per 10 -15 minučių nuo atvykimo į skyrių, nes žmogaus gyvybei yra kilęs didžiulis pavojus.
Geltonajai spalvai priskiriami 3 ir 4 kategorijos pacientai, kuriems pagalbą būtina suteikti per 30 - 60 min. Tai pacientai patiriantys stiprų skausmą (vertinamą balais), patyrę nesunkią galvos traumą lydimą trumpalaikio sąmonės sutrikimo, po epilepsijos traukulių priepuolio, pacientai, kuriems dėl daugelio priežasčių (vėmimo, viduriavimo, karščiavimo, nepakankamo skysčių vartojimo ir t.t.) vystosi skysčių ir elektrolitų disbalansas ir t.t.
O žaliajai spalvai priskiriami pacientai, kurių būklė neatitinka nė vienos SKUBIOS pagalbos teikimo kategorijos, jiems pagalbą gali suteikti ir šeimos gydytojai, todėl Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje jiems tenka laukti ilgiausiai – tol kol bus suteikta pagalba 1, 2, 3 ir 4 kategorijos pacientams ar atsilaisvins gydytojas.
Šie pacientai, kaip jau buvo minėta, dėl savo nusiskundimų visų pirma turėtų kreiptis į savo šeimos daktarą, kuris įvertinęs būklę, nuspręs, ar pacientui reikalinga papildoma specializuota pagalba, gydytojo specialisto konsultacija, ar užtenka tik pakoreguoti paciento vartojamus medikamentus, skirti papildomus tyrimus.
Žinoma, mes suprantame šiuos pacientus, suprantame, jog žmogui pasijutus blogai jis nieko nelaukdamas kviečiasi greitąją pagalbą aplenkdamas šeimos gydytoją. Atvykęs į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių su greitąja pagalba jis tikisi sulaukti pagalbos tuoj pat.
Tačiau, jei paciento būklė įvertinama, kaip nereikalaujanti skubios pagalbos ir pacientas nepriskiriamas raudonos ar geltonos spalvos kategorijai, o priskiriamas žaliajai – pacientui tenka laukti: kyla nepasitenkinimas, blogomis emocijomis pasidalinama su jį vėliau apžiūrinčiais gydytojais, kitu medicininiu personalu. Ir šioje situacijoje kenčia ne tik ligoniai, bet ir medikai.
Atsižvelgiant į skyriuje kylančias problemas buvo nutarta, jog čia visą parą nuo kito mėnesio pradės dirbti medicinos registratorius. Medicinos registratorius informuos pacientus apie skyriuje esančią tvarką, paaiškins, kada juos apžiūrės gydytojas, kiek laiko reikės laukti tyrimų rezultatų bei suteiks kitą reikalingą informaciją.
