Į Ikrauk.lt redakciją dėl kraupaus įvykio kreipėsi skaitytoja Dovilė.
„Vilniuje, Grigaičiuose, antrą Kalėdų dieną vaikų akivaizdoje nušauta mylima kalytė. Kokią tragediją ir siaubą gali išgyventi vaikai, kai jų akivaizdoje ciniškai ir abejingai nušaunama visos daugiavaikės šeimos numylėtinė, ką tik mažylį pagimdžiusi kalytė Džulia?
Kokiu pabaisa reikia būti, kad tai padarytum antrą Kalėdų dieną vaikų akivaizdoje, atimdamas gyvybę ir visam gyvenimui sutraumuodamas vaikų psichiką?“ – klausia Dovilė.
Štai ką pranešė visiškai sugniuždytas vaikų tėvas:
„Gruodžio 26 dieną apie 11 val. ryto pas mano sūnų Tomą atėjo netoli gyvenantis draugas, kuris pakvietė ji žaisti į gyvenvietės centrinę žaidimo aikštelę, esančią 500 metrų nuo mūsų namų. Tomas kartu pakvietė sesę Agniešą ir atsiklausę manęs, vaikai nubėgo į aikštelę. Kartu su vaikais nubėgo musu šuo (kalytė) vardu Džulia. Dar viena mano dukrytė Monika norėjo eiti kartu su vaikais, aš neleidau, bet pažadėjau pats pavežti Moniką į aikštelę pas vaikus, kai važiuosiu į parduotuvę, o grįždamas iš parduotuvės pasiimsiu ją namo. Taip ir padariau.
Po 15-20 minučių, važiuodamas mašina į parduotuvę, esančią maždaug už 7-8 kilometrų nuo namų, palikau Moniką centrineje žaidimų aikštelėje. Apsipirkęs parduotuvėje, maždaug apie 12 valandą, važiavau atgal. Privažiavus prie aikštelės, pamačiau, kad aikštelėje tik Tomas, kitų vaikų nebuvo. Tomas pamatė, kad aš atvažiavau ir pradėjo bėgti pas mane. Jis bėgo ir verkdamas šaukė: „Užmušė Džulią!“ Aš paklausiau kur Monika ir Agnieša. Tomas paaiškino, kad jos nubėgo namo.
Tomas pradėjo pasakoti, kad žaisdami aikštelėje jie pamatė kaip Džulia įbėgo į šalia esančio namo kiemą pro pilnai atidarytus vartus. Vaikai kvietė šuniuką pas save, šaukdami: „Džulia, Džulia“. Staiga jie pamatė einantį pas juos cypianti šuniuką (Džulia), o priartėjus Džuliai, vaikai išvydo, kad šuo visas kruvinas: iš burnos ir iš dešiniojo šono tekėjo kraujas. Džulia nuėjo link supynių ir nukrito ant žolės.
Vaikai šaukė: „Džulia, kelkis, bėgam namo“. Išsigandusios Monika su Agnieša nubėgo namo. Kiti vaikai iš aikštelės irgi pabėgo, liko tik Tomas. Kai aš priėjau prie Džulios, ji jau gulėjo nebegyva. O dešiniame šone akivaizdžiai matėsi skylė, iš kuriuos vis dar tekėjo kraujas. Neužilgo prie mūsų priėjo kaimynai. Jie papasakojo, kad išėjus mūsų šuniui iš kiemo, namo šeimininkas uždarė vartus ir nuėjo link parduotuvės. Vėliau pats mačiau, kaip du vyrai išėjo iš kiemo, sėdo į traktorių ir išvažiavo. Aš nuvėžiau Tomą namo, grįžau į įvykio vietą ir iškviečiau policiją. Policijai atvažiavus parašiau pareiškimą. Prieš mėnesį Džulia pagimdė šuniuką, kurį vis dar maitino. Džulia buvo linksma, draugiška, labai mylėjo vaikus, o vaikai labai mylėjo ją“.
„Dėl šio įvykio, kreipsimės į policiją, sieksime, kad niekšas, vaikų akivaizdoje užmušęs kalytę, būsų nubaustas. Labai tikimės, kad ši byla nebus numarinta ir kad nusikaltėlis gaus pelnytą atlygį už itin žiaurų poelgį bei ginklo panaudojimą gyvenvietėje“ – teigia Dovilė.
LGGD Vilniaus skyriaus informacija
